Paryčiais kelius staiga aptraukus plikledžiui įvyko gausybė smulkių avarijų.
Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje fiksuoti du eismo įvykiai, Kirtimų g., nuo Pagirių link Gariūnų, susidūrė šeši automobiliai, Nemenčinės pl., ties nusukimu į Kairėnų g., vilkikas atsitrenkė į atitvarus. Taip pat į atitvarus atsitrenkė automobilis ant Ukmergės gatvės viaduko. Dar daugiau eismo įvykių buvo neįskaitiniai, t. y., susidūrė po du automobilius, o vairuotojai užpildė įvykio deklaracijas.
Sutriko ir sostinės viešojo transporto eismas – vienu metu Antakalnyje sustojo net 13 troleibusų. Kaip aiškino „Susisiekimo paslaugų“ atstovas Tomas Šiuškus, kai kuriose vietose autobusai ir troleibusai stojo, nes toliau važiuoti buvo pavojinga, o vietomis jie dėl slidaus kelio tiesiog nebepavažiavo.
„Kai kuriose vietose vairuotojai tikrai stojo dėl saugumo. Kur lengvasis automobilis, sveriantis pusantros tonos, o kur autobusas su 100 žmonių, - galimybes saugiai sustabdyti vertino pašnekovas. - Dvarčionyse, Verkiuose buvo vietų, kur autobusai negalėjo įvažiuoti, o kitur stojo ten, kur galima saugiai sustoti.“
Pasak T.Šiuškaus, taip nutiko dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – oro sąlygos staiga pasikeitė ir plikledis pasirodė autobusams jau išvažiavus iš parko, per patį piką.
Neįvertina pokyčių
Sustojęs viešasis transportas buvo ne vienintelė spūsčių priežastis. Visame Vilniuje bei užmiestyje kilo daugybė smulkių avarijų, nes vairuotojai neįvertino savo galimybių sustoti. Kauno vairuotojai taip pat pranešė apie slidžias gatves.
Socialinius tinklus bemat užliejo nepasitenkinimo kelininkais banga, tačiau saugaus eismo specialistai tvirtino, kad pirmiausiai patys vairuotojai turi įvertinti pasikeitusias eismo sąlygas ir vairuoti atsižvelgdami į jas, nes kelininkai negali akimirksniu ištirpdyti ledo, o barstytuvai važiuoja tomis pačiomis spūsčių sukaustytomis gatvėmis.
Ekstremalaus vairavimo treneris Darius Jonušis atkreipė dėmesį į dvi esmines spūsčių priežastis – vairuotojų įgūdžių trūkumą ir atsainų požiūrį į padangas.
Pašnekovas ironiškai pastebėjo, kad skundų lavina „Facebook'ą“ užvertusiems vairuotojams ir kitose situacijose kalti lieka visi aplinkiniai, bet tik ne jie patys.
„Mes niekaip neišbrendame iš tos situacijos, kad pablogėjus orui iš karto padidėja kamščiai. Ar tai būtų sniegas, ar plikledis, ar tik lietus, tai vairuotojų įgūdžių klausimas“, - sakė D.Jonušis.
Taip įvyksta, nes pasikeitus sąlygoms vairuotojai nesugeba įvertinti pokyčio – kai kurie važiuoja nepamatuotai atsargiai, o kai kurie – pernelyg drąsiai. Dėl to jiems tampa sunkiau prognozuoti kitų vairuotojų veiksmus ir taip kyla avarijos, kurios spūstis tik dar padidina.
Žvilgsnis – ne į kelią, o į telefoną
Jis atkreipė dėmesį, kad vairuotojams apskritai trūksta atidumo keliuose. Pavyzdžiui, riedėdami spūstyse ar prie sankryžų jie užsižiopso, vėlai pajuda užsidegus žaliai ar palieka neadekvačiai didelį tarpą iki priešais esančio automobilio. Tada į jį kas nors pabando įlįsti ir kyla konfliktinė ar net avarinė situacija.
Ne paslaptis, kad tokie užsižiopsojimai dažnai kyla dėl to, kad vairuotojas žiūri ne į kelią, o į telefoną.
„Telefonų maigymas saugaus eismo požiūriu dabar yra problema numeris vienas. Ar sniegas, ar plikšala, ar geras oras, ši problema vienodai didelė, nes tokių žmonių, kurie patys nesigaudo, kur važiuoja, didžioji dauguma yra įlindę į telefonus“, - pastebėjo pašnekovas.
Pamiršo padangas
Antroji svarbi žiemiškų spūsčių ir avarijų priežastis – atsainus požiūris į padangas.
Lėtas važiavimas gali būti pasekmė to, kad vairuotojas nežino, kaip jo automobilis stabdys esant slidesniam keliui. O tai priklauso ne tik nuo greičio, bet ir nuo žieminių padangų.
„Į padangas kelyje kreipiu labai daug dėmesio. Bet pas mus labai paplitęs požiūris, kad žiemines padangas užsidėjau ir gerai, o kokios jos – nežinau, svarbu M+S parašyta, o su tokiomis ir vasarą galiu važiuoti. Į padangas žmonės labai mažai dėmesio kreipia.
Galbūt būsiu nepopuliarus, bet tai vairuotojų atsakomybė“, - tvirtino D.Jonušis.
