Susisiekimo ministerija informavo, kad du tokie ženklai buvo įrengti 95,88 ir 110,31 kilometruose.
Pranešama, kad toks pažangus eismo valdymo būdas, kai leistinas greitis ribojamas pagal susidariusią situaciją, Lietuvos keliuose įdiegtas iš viso dešimtyje vietų.
Elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai veikia kaip vaizdo ekranai, kuriuose rodomi greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai, padedantys vairuotojams įvertinti situaciją ir pasirinkti saugų greitį.
Pirmoji tokia greičio valdymo sistema Lietuvoje įdiegta 2014 metais prie Jakų žiedinės sankryžos Klaipėdoje. 2015-aisiais dvi sistemos su elektroniniais ženklais įrengtos Kaune, Islandijos plente, ir vakariniame Kauno aplinkkelyje.
2016 metais pradėjo veikti dvi elektroninių ženklų sistemos – įspėjimo sistema Nidoje, eismo dalyvius informuojanti apie Smiltynės perkėlos darbo grafiką ir spūstis prie perkėlos, ir greičio valdymo ir įspėjimo sistema magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 279 kilometre.
Įsitikinus kintamos informacijos kelio ženklų efektyvumu, pernai greičio valdymo ir įspėjimo sistemos įrengtos dar trijose Lietuvos kelių vietose: kelio A5 Kaunas–Marijampolė 19 kilometre, magistralės A2 Vilnius–Panevėžys 57,2 ir 103,5 kilometruose, o šiemet – magistralės 95,88 ir 110,31 kilometruose.
Susisiekimo ministerijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad kintamos informacijos kelio ženklai papildomai riboja leistiną greitį tik tada, kai susidaro rizikinga situacija.
Jie įrengiami vietoje nuolatinių greičio ženklų ties įvažiavimais į magistralę ir ties apsisukimais ir riboja greitį transporto priemonėms, taip užtikrinant sklandų eismą ir tikslingą greičio ribojimą.
Kartu su elektroniniais ženklais taip pat diegiami ir jutikliai, stebintys eismo srautus konkrečiose kelio vietose. Oro sąlygų stebėjimo įranga fiksuoja kelio dangos būklę, dangos temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus.
Minėti įrenginiai sudaro vieną bendrą greičio valdymo ir perspėjimo sistemą. Įvertindama eismo sąlygas konkrečioje kelio dalyje, išmanioji sistema pagal nustatytus automatinio veikimo algoritmus gali riboti leistiną greitį.
Pirmasis elektroninis kelio ženklas, reaguojantis į eismo situaciją, buvo įdiegtas 1996 metais Kalifornijoje (JAV), vietovėje, kur žiemą dažnai kildavo rūkas.
Šis kelio ženklas įspėdavo vairuotojus apie prastą matomumą ir, esant būtinybei, ribodavo greitį. Šiuo metu tokios sistemos veikia daugelyje valstybių. Dažniausiai jos diegiamos pavojingose kelių vietose, taip pat reguliuoja automobilių srautus magistralėse ir greitkeliuose.
