Sunkiasvorio transporto profesionalai sako, kad tai buvo autobuso vairuotojo klaida – jis privalėjo nestabdyti ir nekeisti krypties.
Žuvo dvi moterys
Avarija kelyje Vilnius–Utena, ties Vainiškių kaimu, įvyko apie 18 val. 30 min. Autobuso vairuotojas siekdamas išvengti į kelią išbėgusio briedžio suko į šoną ir susidūrė su automobiliu „Honda Jazz“.
Po susidūrimo autobusas ir lengvasis automobilis atsidūrė griovyje.
Eismo įvykio metu žuvo dvi lengvuoju automobiliu važiavusios moterys – vairuotoja ir užpakalinės sėdynės sėdėjusi keleivė. Dar viena priekyje sėdėjusi keleivė ir gale vaikiškoje kėdutėje sėdėjusi mergaitė dėl patirtų sužeidimų buvo nuvežtos į ligoninę.
Vėliau paaiškėjo, kad žuvusi vairuotoja yra sužeistos mažametės mama.
Sunkiasvorio, į kurį po susidūrimo su lengvuoju automobiliu trenkėsi autobusas, vairuotojas patvirtino, kad matė briedį. Žvėries jis nekliudė ir šis nubėgo į mišką.
Turėjo numušti briedį
Vairavimo mokyklos „Rigveda“ vyriausiasis instruktorius Darius Zakarauskas patvirtino, kad autobuso vairuotojui nereikėjo vengti susidūrimo su briedžiu.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad veikiant savisaugos instinktams tai padaryti – itin sudėtinga.
„Suveikus savisaugos instinktams jis iškart pradėjo stabdyti, o kadangi buvo slidu, autobusą pradėjo nešti į šoną“, – komentavo pašnekovas.
D.Zakarauskas pažymėjo, kad analogiškai tokioje situacijoje pasielgtų 9 iš 10 vairuotojų.
Įveikti instinktus gali tik žmonės, kurie lavina specifinius įgūdžius, pavyzdžiui, lenktynininkai. Kadangi yra pripratę prie tokių situacijų, instruktoriaus teigimu, jie gali susilaikyti nuo stabdžių pedalo paspaudimo.
„Tai sugebėtų tik žmonės, kuriems panašios situacijos yra įprastos“, – konstatavo specialistas.
D.Zakarauskas sakė, kad trauktis nuo kliūties kiekvienam vairuotojui yra natūralu.
Būtų atsipirkęs sužeidimais
Jei autobuso vairuotojas būtų sugebėjęs įveikti savo instinktus, anot pašnekovo, tragiškų pasėkmių būtų pavykę išvengti. Vienintelė auka, anot pašnekovo, būtų buvęs briedis.
„Autobusas juk didelis – tai ne lengvasis automobilis. Būtų išdužęs priekinis stiklas ir blogiausiu atveju šiek tiek nukentėjęs vairuotojas. Keleiviams nieko nebūtų nutikę“, – galimas pasekmes įvardijo instruktorius.
D.Zakarauskas pasakojo, kad ruošdamas autobusų vairuotojus pats dažnai jiems pabrėžia būtinybę numatyti blogiausią variantą. Visgi jis pripažino, kad išlaikyti šimtaprocentę koncentraciją nėra lengva.
„Važiuojant per mišką reikia galvoti, kad kažkas gali nutikti. Bet juk visą kelią vairuotojo galvoje nebus vien tik mintis apie briedį, kuris gali iššokti į kelią.
Gali būti ir taip, kad konkrečiame ruože pastaruosius porą metų nebus pasirodęs joks laukinis gyvūnas“, – dėstė pašnekovas.
Brangi kiekviena sekundė
Instruktoriaus teigimu, vairuotojas, kuris visada turi omenyje blogiausią scenarijų, jam įvykus galės reaguoti gerokai greičiau. Juolab kad kiekviena sekundė tokiu atveju yra itin brangi.
„Vairuotojas gali turėti tik sekundės dalį, per kurią turi nuspręsti, ką daryti. Per tą laiką nuspręsti, koks poelgis padarytų mažiausią žalą, – didžiulis iššūkis“, – konstatavo D.Zakarauskas.
Pašnekovas pridūrė, kad autobusų vairuotojų darbas – itin atsakingas. Anot jo, autobuso vairuotojas turi visuomet prisiminti, kad veža ne krovinį, o gyvus žmones.
„Jei eismo įvykio metu nors vienas iš keleivių stovėtų arba būtų neprisisegęs diržų – jiems grėstų rimtos traumos. Laimė, šiuo atveju niekas nenukentėjo“, – atsikvėpė instruktorius.
