„Prieš 10–15 metų eismo reguliuotojai buvo dažnesnis reiškinys gatvėje. Šiandien išmanios eismo reguliavimo sistemos stebi eismo srautus, pagal tai reguliuoja šviesoforo signalus, todėl ir poreikiai reguliuoti eismą policijos pareigūnams sumažėję iki minimumo“, – pasakoja Lietuvos kelių policijos Specialiosios paskirties specialistas Romualdas Trainavičius.
Taip pat vairuotojai neturėtų nustebti, jei pamatytų ne vieną, bet kelis eismo reguliuotojus. Tokia praktika galima būti naudojama ypač sudėtingais atvejais, kai eismą reikia reguliuoti didelio eismo intensyvumo sankryžose.
Beje, R. Trainavičius primena, kad stebėdami eismo reguliuotojo signalus eismo dalyviai turi ne tik matyti, bet ir klausyti, nes eismo reguliuotojas švilpuku praneša apie tai, kad netrukus keisis reguliuotojo nurodymai. Taip pat pabrėžiama, kad reguliuotojo signalai rodomi ne periodiškai, tai yra, vienas signalas rodomas ne tam tikrą laiką, o atsižvelgiant į eismo intensyvumą įvairiomis kryptimis.
LRT.lt skaitytojams eismo reguliuotojo signalų reikšmes primena Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulis Mantas Meškys.
1. Rankos ištiestos į šalis arba nuleistos
Iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį, o iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas.
2. Dešinė ranka ištiesta į priekį
Iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis. Iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę. Iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiama, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros.
3. Ranka pakelta aukštyn
Visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi. Vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.
