„Tradiciškai žiemos pabaigoje, po pirmojo atlydžio, keliuose atsiveria ir pirmosios duobės. Praėjusią savaitę pradėjęs tirpti sniegas atvėrė ir pirmąsias duobes keliuose.
Tuo pat metu pradėjome registruoti ir pirmąsias žalas dėl duobėse apgadintų transporto priemonių, tačiau pats pikas, kai keliuose atsiveria daugiausia duobių, yra vasario–balandžio mėnesiai“, – sako G. Jasaitė.
Specialistė įvardijo ir tai, kokios automobilių dalys nuo duobių nukenčia dažniausiai.
„Tai padangos, ratlankiai, būna, kad lūžta ir važiuoklės detalės. Kiek rečiau apgadinami bamperiai, dugno apsaugos, degalų bakai“, – įLRT RADIJUI sako G. Jasaitė.
Pašnekovė atskleidė ir tai, nuo ko priklauso žalos dydis.
„Vidutiniškai žala gali siekti nuo 100 iki 2000 eurų. Išmokos arba nuostolio dydį lemia bendra transporto priemonių būklė.
Pavyzdžiui, naujesnių ir prabangesnių automobilių vienas ratlankis gali kainuoti iki kelių tūkstančių eurų, o kartais įvažiavus į duobę apgadinami du tokie ratlankiai“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ teigia G. Jasaitė.
Žinoma, reikia paminėti ir tai, jog šiuo atveju kalbama apie vairuotojus, kurie savo automobilius apdraudę KASKO draudimu. Tačiau ką daryti, jei automobilis apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu?
„Pirmiausia ką mes rekomenduojame, tai apie įvykį pranešti policijai, kad būtų nustatytos visos įvykio aplinkybės, nubraižyta eismo įvykio schema, užfiksuotas duobės gylis ir skersmuo.
Jei yra nustatoma, kad vairuotojas negalėjo išvengti šios kliūties, atsakomybė tenka savivaldybei arba gatvę administruojančiai įmonei.
Todėl patekus į tokią situaciją rekomenduojame surinkti visą įmanomą informaciją apie žalos dydį – tai remonto sąmata, sąskaita ir nuotraukos, o gavus policijos atsakymą galima teikti pretenziją atsakingai savivaldybei arba gatves administruojančiai įmonei“, – pataria G. Jasaitė.
Per dieną – 150 suremontuotų duobių
Kalbant apie situaciją Vilniuje, daugelį sostinė gatvių prižiūrinčios įmonės „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius patvirtina, kad šiemet duobės pradėjo atsirasti anksčiau, nei tikėtasi.
„Duobių sezonas šiemet prasidėjo anksti, nes šių metų žiema buvo ypatinga – buvo daug pašalimų ir atlydžių, o būtent tai labiausiai ir veikia kelių būklę, nes vanduo prasiskverbia į mažiausius plyšelius ir šaldamas bei plėsdamasis atveria duobes“, – pastebi E. Steponavičius.
Kaip LRT RADIJUI teigia pašnekovas, jau dabar įmonės darbuotojai duobes taiso įtemptu grafiku, tačiau darbą palengvina ir paspartina turima įranga.
„Mes naudojame kelias skirtingas duobių tvarkymo technikas. Daugiausia naudojama perdirbto asfalto technologiją. Turime nedidelę asfalto gamyklą, kurios gamybos pajėgumas per dieną yra devynios tonos asfalto, o tai leidžia užtaisyti apie 150 duobių.
Darbus organizuojame keliomis pamainomis, dirba keli ekipažai, kurie tvarko gatves. Kai kurie ekipažai dirba naudodami šaltą asfaltą, kiti dirba naudodami perdirbtą asfaltą, kurį tiekia mūsų turima mažoji gamykla“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ teigia E. Steponavičius.
Visgi duobės kelyje susiformuoja greitai ir visų jų užtaisyti iš karto neįmanoma fiziškai. Todėl nenorėdami apgadinti savo automobilio vairuotojai taip pat turėtų važiuoti atsakingai ir daugiau dėmesio skirti vairavimui bei važiuojamosios kelio dalies būklei.
„Rekomenduojame sumažinti įprastinį važiavimo greitį ir ypač atsargiai įveikti apsemtus kelio ruožus, nes ten gali būti nematomų duobių. Dėl pamatytos duobės staiga keisti važiavimo kryptį yra pavojinga, nes galima susidurti su kitu automobiliu.
Tačiau tikriausiai svarbiausia yra neužsiimti pašaline veikla, nes tai didina tikimybę pataikyti į duobę ir apgadinti savo automobilį“, – pastebi G. Jasaitė.
Visą pokalbį šia tema galite išgirsti LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ garso įraše.
Parengė Vytenis Kudarauskas
