Nors nuosprendis skamba kontraversiškai, teisininkai sako, kad tai visiškai atitinka galiojančią teismų praktiką.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai buvo paskelbęs, kad motociklininkas mieste važiavo dideliu greičiu ir padarė šiurkštų pažeidimą.
Motociklo vairuotojas Vilniaus mieste, Šiaurės miestelyje, važiavo 89,2 kilometro per valandą greičiu, nors leistinas greitis toje vietoje – 50 kilometrų per valandą.
Tuo metu privačios bendrovės ekspertas paskaičiavo, kad automobiliui „Škoda Fabia“ išvažiavus iš šalutinės gatvės, jo judėjimo greitis buvo apie 5 kilometrai per valandą.
Abu vairuotojai pažeidė KET – motociklininkas stipriai viršijo greitį, o automobilio vairuotojas neatidžiai išvažiavo iš šalutinio kelio. Tačiau kaltu dėl avarijos pripažintas tik automobilio vairuotojas.
Įrodė vairuotojo kaltę
Bylą peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad dėl tragiškos avarijos kaltas automobilį vairavęs 79 metų Eduardas Osipovas.
Pirmadienį trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad automobilį „Škoda Fabia“ vairavęs E. Osipovas šalutiniu keliu Lakūnų gatve važiavo link nelygiareikšmių kelių sankryžos su Žirmūnų gatve ir, artėdamas prie sankryžos su Žirmūnų gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių „Duoti kelią“ reikalavimus.
Pasak teismo, mašinos vairuotojas buvo neatidus ir neatsargus, įvažiavo į sankryžą, kur nedavė kelio pagrindiniu keliu – Žirmūnų gatve iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam motociklui „Piaggio“.
Susidūrimo metu žuvo jaunas motociklininkas.
„Nusikaltimas įrodytas“, – paskelbė teisėjai.
Teisinosi, kad nepamatė
Jie pripažino, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama situacija, kai abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles.
Tačiau aplinkybė, kad E. Osipovas nurodė, jog prieš įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią juo važiuojančio motociklo nematė, nėra pagrindas daryti išvadą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas tik motociklo vairuotojas, viršijęs maksimalų leistiną greit.
Avarija įvyko 2015 metų rugpjūčio 11 dieną, apie 15 val., Vilniuje, Šiaurės miestelyje.
Byla iš pradžių buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, vėliau apygardos teisme, atliktos ekspertizės, apklausti liudytojai.
Po Vilniaus apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.
Senolio į kalėjimą nesiųs
Teisėjai nusprendė nesiųsti į kalėjimą iki tol neteisto ir administracine tvarka nebausto garbaus amžiaus vairuotojo.
„Bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nustatyta, jog ši veika padaryta dėl neatsargumo“, – mano teismas.
E. Osipovui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui. Iš nuteistojo atimta teisė dvejus metu vairuoti kelių transporto priemone.
Žuvusiojo Igno T. šeimai (našlei, vaikams, mamai) jis turės sumokėti 45 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Taip pat turės sumokėti nukentėjusiųjų advokato išlaidas teisme.
Prokuratūra ir teismas apribojo senjoro teises disponuoti savo piniginėmis lėšomis dviejų bankų sąskaitose.
Vertina, ar galėjo išvengti avarijos
Paskelbus šį sprendimą skaitytojams kilo daug klausimų, kodėl į nelaimingą atsitikimą patekusiam automobilio vairuotojui vienam teko visa kaltė dėl tragedijos. Nejaugi tai reiškia, kad dideliu greičiu mieste lakstantys vairuotojai avarijos atveju lieka nekalti?
Advokatas Povilas Kazakevičius pažymėjo, kad išsamiai komentuoti konkretų teismo sprendimą, galėtų įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Anot pašnekovo, jos ypatingai svarbios tais atvejais, kai avarija kyla dėl keletos eismo dalyvių kaltės.
„Bylose, kuriose sprendžiama atsakomybė dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, teismas vertina priežastinį ryšį tarp kiekvieno iš eismo dalyvių veiksmų ir tokių veiksmų pasekmių“, – sakė teisininkas.
Anot P. Kazakevičiaus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo normą, pagal kurią transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių (KET) ir nesukels pavojaus eismo saugumui.
Advokatas pažymėjo, kad jeigu dėl nukentėjusiojo KET pažeidimų vairuotojas patenka į avarinę situaciją ir sukelia padarinius, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė, teismas turi analizuoti ir vertinti, ar konkrečioje situacijoje jis turėjo realią galimybę to išvengti.
„Tikėtina, kad byloje buvo padaryta išvada, jog automobilį vairavęs asmuo pagal objektyvias eismo įvykio aplinkybes (paros metą, matomumą), turėjo galimybę išvengti susidūrimo su motociklu, netgi pastarojo vairuotojui ženkliai viršijus greitį“, – konstatavo teisininkas.
Atsižvelgia į ekspertų išvadas
P. Kazakevičius pripažino, kad vertinant iš KET besilaikančių eismo dalyvių perspektyvos, toks teismo sprendimas galėtų būti kritikuojamas dėl ypatingai griežto automobilio vairuotojo veiksmų vertinimo ir priešingai – greitį viršijusio motociklininko teisinimo.
„Dėl šios priežasties vertinant asmenų veiksmų ar neveikimo įtaką eismo įvykiams įprastai pasitelkiami ekspertai.
Jie nustato, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis“, – komentavo teisininkas.
Anot jo, nors teismui tokios ekspertizės išvados nėra privalomos, vis tik praktikoje tai įprastai tampa lemiamu įrodymu, apsprendžiančiu, ar konkrečiam eismo dalyviui bus pripažinta atsakomybė.
