Specialistai sako, kad vairuotojai puikiai supranta, jog važiuoti lėčiau – geras sumanymas. Taip pat jie labai gerai įsisąmoninę pavojus, kurie kyla pažeidžiant taisykles.
Pasiteisinimus, kodėl lėkė lyg be galvos vairuotojai pateikia ne tik pareigūnams.
Pirmiausia, jie patys save nuramina, kad greičio viršijimui turi priežastį – vieni dėl laiko stokos labai skuba, kiti po prastos dienos nori išsikrauti. Racionalus situacijos vertinimas tokiais atvejais nugrimzta į antrąjį planą.
Pateisina patys save
Saugų vairavimą skatinantis buvęs ilgametis lenktynininkas Darius Jonušis pažymėjo, kad mažesnio greičio privalumai visiems yra žinomi.
Anot pašnekovo, vairuotojai puikiai supranta, kad lėčiau važiuojant automobilis naudoja mažiau degalų ir ne taip dyla stabdžių kaladėlės.
Jiems taip pat ne paslaptis, kad neskubėdami turi daugiau laiko sureaguoti į nenumatytus įvykius.
„Net jeigu vairuotojas ir nespės sureaguoti, avarijos pasekmės važiuojant mažesniu greičiu visuomet bus ne tokios skaudžios.
Ir važiuojame dažnai juk ne vieni – kartu būna šeimos nariai, draugai“, – konstatavo dabar saugaus vairavimo mokantis D. Jonušis.
Nors dauguma vairuotojų puikiai įsisąmoninę aukščiau išdėstytus dalykus, visi randa pasiteisinimų, kodėl elgiasi priešingai.
Anot pašnekovo, žmonės save ir kitus tikina, kad kažkur vėluoja ir todėl labai skuba.
Pašnekovo teigimu, yra ir dar viena priežastis – žmonės linkę pervertinti savo galimybes prie vairo.
„Praktiškai visi tyliai pagiria savo pačių vairavimo sugebėjimus.
Kol netenka susidurti su problemomis, žmonės ir neįsisąmonina, kad kažko nemoka. Tuomet gal važiavimas didesniu greičiu išskiria papildomą adrenaliną“, – komentavo instruktorius.
Saugus greitis skiriasi
Instruktorius atkreipė dėmesį, kad pagal taisykles tam tikrame ruože leistinas maksimalus greitis nebūtinai bus saugus.
Anot jo, saugų greiti reikia rinktis priklausomai nuo oro sąlygų, padangų būklės, automobilio tipo ir vairuotojo savijautos saugus greitis gali labai skirtis.
„Į greičio ribojimus taip pat reikia žiūrėti atsargiai.
Galbūt leidžiama 90 km/val., tačiau nereikėtų važiuoti greičiau nei 50 km/val. – toks bus saugus greitis. Be to, kiekvienu atveju tai labai individualu“, – komentavo jis.
D. Jonušis pridūrė, kad kiekvienas vairuotojas – tas pat visuomenės narys, kuris lankosi ir prekybos centre ar poliklinikoje.
Bendravimo kultūra su aplinkiniais taip pat pasireiškia ir vairuojant.
„Dažnai kalbame, kad štai yra žmogus, pilietis, o visai atskirai apie – vairuotojus. Bet juk tai vienas ir tas pats asmuo.
Jeigu žmonės vieni kitiems šypsosis ir bus linkę padėti, taip pat elgsis ir atsisėdę prie vairo“, – pastebėjo pašnekovas.
Nevaldo emocijų
Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Justina Slavinskienė užsiminė, kad nėra vienos priežasties, paaiškinančios greičio viršijimą.
Anot mokslininkės, Lietuvoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dažniausiai šį rizikingą elgesį lemia kelių psichologinių ypatumų visuma.
„Vairuotojo asmenybės savybių derinys su tam tikroje situacijoje pasireiškiančia emocine būsena ir motyvaciniais aspektais paaiškina, kodėl jis nepaiso elgesį kelyje ribojančių taisyklių“, – komentavo ji.
J. Slavinskienė pastebėjo, kad gerokai viršyti greiti dažniausiai linkę nekantrūs, spontaniškai besielgiantys vairuotojai.
Dažnai jie pyksta, išgyvena nerimą arba emocinę įtampą ir nemano, kad tai daryti yra blogai.
Savo elgesį, anot psichologės, tokie žmonės motyvuoja tuo, kad siekia malonumo ar nusiraminimo.
Pašnekovė sakė, kad užsienio šalyse gerinant eismo saugumą buvo naudingi tiksliniai, į įsitikinimų ir elgesio keitimą orientuoti užsiėmimai.
„Tikslingiausia pradėti nuo tų, kurie dar tik mokosi vairuoti.
Užsiėmimai orientuoti ne tik į vairavimą, bet ir į psichologinio pasirengimo stiprinimą padėtų būsimiems vairuotojams suformuoti bazinius įgūdžius reikalingus saugiam elgesiui kelyje“, – kalbėjo J. Slavinskienė.
Ji pridūrė, kad kiekvienas vairuotojas turėtų mokėti valdyti eisme kylančias emocijas ir spontanišką elgesį, taip pat adekvačiai vertinti KET pažeidimus bei jų pasekmes.
Kalbėdami apie eismo saugumą specialistai įžvelgė esminį dalyką – vairuotojus reikia ugdyti taip, kad jie ne tik žinotų eismo taisykles ir mokėtų valdyti transporto priemonę.
Statistika nemeluoja
Eismo dalyviai turi įprasti prie minties, kad visų gerovė priklauso nuo bendravimo kultūros, noro vienas kitam padėti ir dėmesingumo.
Vairavimas – ne tas laikas, kai galima semtis adrenalino ir reikšti emocijas. Kiekvieną kartą prieš paspaudžiant akceleratorių verta pagalvoti, kokias tai gali turėti pasekmes.
2018-aisiais policija išaiškino 268 615 nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejų.
Praėjusiais metais 25 proc. visų eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, įvyko dėl nepasirinkto saugaus ar viršyto leistino greičio.
Taip pat galima atkreipti dėmesį į lentelę, kurią sudarė Švedijos saugaus eismos specialistai. Viršijant greitį sutaupyta kiekviena minutė riziką žūti padidina šimtais kartų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
