Statistika teigia, kad jei visi automobilių vairuotojai bei keleiviai kaskart naudotųsi saugos diržais, žuvusiųjų keliuose galėtų sumažėti maždaug trečdaliu.
Deja, apie saugumą kai kurie lietuviai vis dar pamiršta ir ypač įsitaisę ant galinės sėdynės.
Užsisega vis dažniau
Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys pripažįsta – saugos diržų segėtojų situacija šalyje gerėja. Tam įtakos turėjo įvairios priežastys, bet ryškiausią pokyti pareigūnai pastebėjo po šiurpios socialinės reklamos.
„Pats didžiausias pokytis įvyko prieš kelerius metus, kai buvo transliuojama gana žiauri socialinė reklama: diržo nesegintis vaikas, staiga stabdant, iškrenta pro priekinį automobilio langą, o lange lieka plaukų, salone – batai.
Tuomet visuomenėje kilo daug diskusijų, ar galima tokią socialinę reklamą rodyti, bet tikslą ji pasiekė. Pastebėjome, kad vairuotojai tapo sąmoningesni, kai kalbame apie saugos diržo segėjimą“, – teigė jis.
Skaičiuojama, kad tokių pažeidimų Lietuvoje praėjusiais metais fiksuota 16 tūkst., o šiemet iki rugsėjo mėnesio – 13 tūkst.
Pasak V.Grašio, nusižengimai dėl saugos diržų nesegėjimo fiksuojami ne tik reidų metu.
„Kelių policininkai, pastebėję vairuotoją be saugos diržų, tikrai sustabdo ir skiria baudą. Dažniausiai girdimi pasiteisinimai – pamiršo, nespėjo, trukdo rūkyti.
Yra tekę į saugaus eismo klases atėjusių vaikų pasakojimų, kad tėvai teigia, jog saugos diržus segasi tik bailiai.
Tokiais atvejais, žinoma, stengiamės, kad toks vaikas, grįžęs namo paaiškintų, tėvams, kad tai – ne bailumas, o rūpinimasis savo saugumu ir didžiausiu turtu – gyvybe!“ – patikino viršininkas.
Didesnė tragedijos tikimybė
Lietuvos automobilininkų asociacijos generalinis direktorius Šarūnas Jankauskas į gajų mitą, kad saugos diržai gali sužaloti, atsako paprasčiausia analogija:
„Žmonės ir per perėją eidami nukenčia, bet dėl to mes pėsčiųjų perėjų neatsisakome ir jomis naudojamės.
Kalbant apie saugos diržus, atvejų būna įvairių, tačiau statistika rodo, kad naudojantis saugos diržais, žmonės yra saugesni nei nesinaudodami“, – patikino jis.
Pagrindinis argumentas, pasak auto įvykių tyrimuose dalyvaujančio specialisto, kodėl reikia segėti saugos diržą – automobiliui verčiantis keleivis nėra išsviedžiamas iš transporto priemonės.
„Kuomet transporto priemonė lekia dideliu greičiu, atsitrenkus į kliūtį ar staiga pasukus, yra tikimybė verstis. Pirmo apsivertimo metu keleiviai ir daiktai, esantys automobilyje, yra prispaudžiami išcentrinės jėgos.
Tą sekundės dalį saugos diržai tarsi nereikalingi, bet verčiantis antrą kartą, daiktai ir kūnai sviedžiami į kažkurią automobilio dalį, tuo tarpu langai suskyla, priekinis stiklas dažniausiai iškrenta ir dar kartą automobiliui verčiantis kūnai yra išsviedžiami, ir galiausiai prispaudžiami“, – pasakojo Š.Jankauskas.
Vakarų šalių saugaus eismo ekspertai specialių bandymų metu įrodė, kad, važiuodamas 80 km/h greičiu ir atsitrenkęs į nejudančią kliūtį, neprisisegęs saugos diržo vairuotojas tokiu pat greičiu jau po kelių šimtųjų sekundės dalių krūtine sulaužo vairą ir devynių tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydelį.
Vairuotojo kaukolė suskyla nuo smūgio į priekinį stiklą, o mirtis ištinka prabėgus vos vienai dešimtajai sekundės daliai.
Beveik tuo pačiu momentu panašus likimas ištinka ir automobilio keleivius, iš kurių, esant tokiam smūgiui, nelieka nė vieno gyvo.
„Jei prisisegus saugos diržą smūgio metu kojos, galva, rankos maskatuoja, susižaloti, pavyzdžiui, prasiskelti galvą, tikimybė išlieka, tačiau išsviedimo ir prispaudimo rizika lieka minimali“, – patikino specialistas.
Netinkamas diržo prisegimas baigiasi liūdnai
Ypač svarbu diržus segtis priekyje, kai automobiliai turi oro pagalves.
Jei automobilis važiuoja 70 km/val. greičiu ir atsitrenkia į kliūtį, oro pagalvė išsiskleidžia didesniu nei 200km/val. greičiu, diržas sulaiko nuo stipraus smūgio į oro pagalvę.
Jei įvyksta stipresni sužalojimai tokiais atvejais, jei saugos diržas buvo segėtas, kyla klausimas, kaip jis buvo prisegtas.
Š. Jankauskas priminė, kad užsisegus diržą, jis turi būti užveržtas.
„Užsisegus saugos diržą, reikia truktelėti aukštyn vertikaliai kylantį diržą. Saugos diržą turite jausti. Tarp saugos diržo ir kūno turi būti kuo mažesnis oro tarpas.
Didelio smūgio metu, kūnas po diržu slysta, jei diržas neužsegamas tinkamai, yra didelė galimybė juo užsismaugti“, – perspėjo jis.
Taip pat svarbu sureguliuoti diržo aukštį, kad jis eitų tarp peties ir kaklo. Jis negali būti žemiau peties ar arčiau kaklo. Netinkamas aukščio sureguliavimas gali nulemti papildomus sužalojimus avarijos metu.
Gale segasi tik trečdalis?
Draudimo kompanijos prieš porą metų paskaičiavo, kad gale saugos diržus visgi segasi tik trečdalis lietuvių.
„Be abejonės, kad sėdintieji priekyje diržus užsisega dažniau. Tačiau čia turime natūralų pokytį. Įtakos tam turi darbas su jaunimu ir vaikais saugaus eismo pamokose.
Pastebime, kad jaunoji karta saugos diržus gale jau segasi. Tas pokytis bus ilgalaikis, jie persėdę į priekį taip pat juos segės, o dabar dar ir tėvus paprotina.
Reiškia, tas indėlis, kurį įdedame dirbdami, šviesdami vaikus ir jaunimą, nenueina veltui“, – pasakojo V.Grašys.
Pareigūnai pastebi, kad suaugusieji gale yra linkę nesegėti saugos diržų, tačiau pamiršta apie pasekmes.
Atsakomybė už saugos diržų, šalmų nenaudojimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnyje.
Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 50 eurų.
Jei toks administracinis nusižengimas, padaromas pakartotinai, galimas sulaukti baudos nuo 60 iki 90 eurų. Taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių.
„Tačiau mes turime kalbėti ne apie administracinę nuobaudą, o apie tai, kad eismo įvykio atveju saugos diržo nesegintis asmuo yra mažiau apsaugotas, negu jį segintis“, – vairuotojus protino Lietuvos kelių policijos viršininkas.
Gali sužaloti sėdinčius greta
Š.Jankauskas apgailestavo, kad gale sėdinčiųjų suvokimas apie saugumą vis dar ribotas.
„Dabar daugelis segasi saugos diržus priekyje, klausimų jau nebekyla, gaila, tai dar ne visada daroma sėdint gale.
Kai per šalį vykstame su automobilio apsivertimo simuliatoriumi juokais rekomenduojame, kad policininkai nemato ir gale diržo segtis nebūtina.
Tačiau žmonės sako: „Bet aš dabar versiuosi“. Tuomet reikia susimąstyti, o ar važiuodami kelyje esate tikri, kad nesiversite?
Saugos diržą gale reikia prisisegti ne tik dėl savęs, bet ir dėl šalia esančių asmenų. Avarijos metu, kai kūnai ir daiktai blaškomi automobilyje, ten būna tikra „mėsmalė“, neprisisegęs žmogus gali smarkiai sužaloti kitus.
Esu dalyvavęs įvykio tyrime, kur daugiau nei 100 kilogramų sveriantis asmuo sėdėjęs gale, skriejo į priekį ir dėl stipraus smūgio į sėdynę priekyje sėdėjęs žmogus buvo prispaustas“, – prisiminė specialistas.
Autobusai išlieka problema
Autobusuose ir taksi automobiliuose saugos diržus taip pat reikėtų segėti. Deja, kol kas diržų segėjimas autobusuose nėra griežtai reglamentuojamas, kadangi senesniuose jų net nėra.
Policijos pareigūnai imasi priemonių ir dėl saugumo autobusuose ir mikroautobusuose, tačiau stinga ir žmonių sąmoningumo.
„Visų pirma, labai svarbus autobusais besinaudojančių asmenų sąmoningumas.
Kiekvienas turi sau atsakyti į klausimus. Ar aš važiuosiu autobusu, kuriame nėra saugos diržo? Ar išleisiu savo vaiką į ekskursiją su tokiu autobusu?
Jei pradėtume nuo to, tai vaikai autobusuose važiuoti turėtų tik su saugos diržais ir specialiomis kėdutėmis.
O tai, kad Lietuvoje vis dar važiuoja autobusai, kuriuose nėra įrengtų saugos diržų, reiškia per mažai to reikalaujame“, – įsitikinęs Kelių policijos viršininkas V.Grašys.
Policija yra tikrinusi autobusų vežėjus. Išvažiuojant iš pirmosios stotelės policijos pareigūnai įspėjo keleivius segėti saugos diržus.
Tą patį autobusą pareigūnai sustabdė kažkurioje maršruto vietoje.
„Dalis keleivių, deja, jų vis tiek nesegėjo. Jiems buvo skirtos baudos. Tad šiuo klausimu žmonių sąmoningumas yra per menkas“, – teigė V.Grašys.
Tyrimais nustatyta, kad Europos Sąjungos šalyse per metus galima būtų išsaugoti net 7 300 gyvybių, jei vairuotojai ir visi automobilių keleiviai užsisegtų saugos diržus.
