Pašnekovas įsitikinęs, kad transportas yra perspektyvi sritis, o kolegoms Lietuvoje siūlo neatmesti inovatyvių darnaus transporto idėjų ir nesitikėti, kad viską išspręs naujų gatvių tiesimas.
– Vytautai, gyvenate ir dirbate Londone, „Transport for London“ bendrovėje. Papasakokite, kaip ten atsidūrėte ir kokios pagrindinės įmonės, kurioje dirbate, veiklos sritys?
– Istorija gana standartinė – šios organizacijos modeliavimo ir vizualizacijos komandoje doktorantūros studijų metais atlikau stažuotę. Kad ji įvyktų, stipriai prisidėjo tuomet ten dirbęs kitas VGTU absolventas Domas Žemaitis. Po studijų sugrįžti ir prisijungti prie komandos nebuvo sudėtinga, nes per stažuotę įgytas pasitikėjimas ir parodyti įgūdžiai padėjo sėkmingai įveikti atranką.
„Transport for London“ yra vyriausybinė organizacija, atsakinga už Londono transporto politikos įgyvendinimą ir susisiekimo paslaugų teikimą, įskaitant transporto infrastruktūros vystymą, viešojo transporto (metro, tramvajų, autobusų ir pan.) tinklo formavimą ir keleivių vežimą.
– Kokios jūsų darbo užduotys? Kaip atrodo jūsų darbo diena?
– Bendrąja prasme esu konsultantas, mano specializacija – strateginio transporto tinklo modeliavimas ir planavimas. Modeliavimo ir vizualizacijos komandoje esame atsakingi už Londono strateginio gatvių tinklo plėtros sprendimų vystymą, modeliavimą ir vertinimą, modeliavimo metodikos plėtojimą, inovacijų diegimą ir t. t.
Projektai, į kuriuos esu įsitraukęs, yra gana įvairūs. Šiuo metu dirbu ties modeliavimo metodikos atnaujinimu, gatvių tinklo būsenos prognozavimo sprendimo paieška ir atskirų gatvių tinklo sprendimų modeliavimu. Komandoje vadovaujamės matricine struktūra, tad skirtinguose projektuose tenka įvairūs vaidmenys: vadovaujančio specialisto, konsultanto, atliekančio modeliavimą ir analizę, ar eksperto, atsakingo už kokybės vertinimą.
Mano įprastinę dieną būtų sunku apibūdinti. Ko gero, tai standartinė, daugeliui įprasta diena, kurioje surasime porą pasitarimų, organizacinio planavimo langą ir keletą valandų analitinio darbo. Kita vertus, neretai pasitaiko ir tokių dienų, kai praleidžiame kone septynias valandas diskutuodami su kolegomis, kuris sprendimas geresnis, arba bandydami sukalibruoti gana komplikuotą Londono modelį. Pastarasis darbas paprastai atitenka kaip bausmė nusižengusiems.
– Kokie pagrindiniai Londono transporto iššūkiai? Ko galėtume pasimokyti mes, o galbūt ir jie iš mūsų?
– Londonas – gana tankus miestas, o tai reiškia didelius susisiekimo poreikius. Nepaisant gana gerai išvystyto viešojo transporto tinklo, susisiekimas automobiliu vis dar išlieka pagrindinis pasirinkimas nemažai daliai gyventojų. Dėl to prastėja oro kokybė, ilgėja kelionių trukmė, kenčia miesto įvaizdis. Visgi miestas turi gana aiškią ir stiprią transporto politikos kryptį, siekiančią skatinti darnių susisiekimo būdų dominavimą (80 proc. tokių kelionių iki 2041 m.) ir technologijų diegimą.
Įgyvendinami didžiuliai viešojo transporto plėtros projektai (Crossrail), statoma ambicinga dviračių infrastruktūra (Cycle Superhigways), diegiamos ekonominės priemonės, skatinančios atsisakyti nedarnių susisiekimo būdų (Congestion Charging Zone, Ultra Low Emission Zone).
Tačiau tokie projektai yra tik gerai matoma ledkalnio viršūnė. Svarbu pabrėžti, kad sprendimų priėmimas čia dažnai grindžiamas ne tik ilgamete ekspertų patirtimi, bet ir analitiniais metodais, objektyviais duomenimis – to dažnai pasigesdavau dirbdamas Lietuvoje.
– Jums teko padirbėti ir Lietuvoje. Ar galėtumėte palyginti darbo kultūrą Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje?
Išskirčiau du pagrindinius dalykus, kurių pasigedau lietuviškoje darbo kultūroje – tai tolerancija kitoniškumui ir struktūrizuotas karjeros planavimas. Tautinė ir identitetų įvairovė tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė dominuoja ir vienintelis būdas užtikrinti efektyvų ir darnų koegzistavimą yra tolerancija bei aktyvus bandymas suprasti kito žmogaus poreikius.
Struktūrizuotas karjeros planavimas, ko gero, pastaruoju metu atsiranda ir Lietuvoje, ypač, kai čia ėmė kurtis gerai žinomos tarptautinės kompanijos.
