Perspėja: ignoruojant šį reikalavimą automobilyje žala gali būti kritinė

Nosies, kaukolės skliauto, kojų lūžiai, stuburo deformacijos, smegenų pažeidimai – tik dalis tykojančių grėsmių tiems, kurie vis dar nelinkę segtis saugos diržų automobilio gale. Blogiausia tai, kad nesegantys saugos diržų gali mirtinai traumuoti ne tik save, bet ir bendrakeleivius.

Specialistai įspėja – sužalojimų ar žūties tikimybė nesegint diržo išauga beveik pusantro karto.<br>123rf.com nuotr.
Specialistai įspėja – sužalojimų ar žūties tikimybė nesegint diržo išauga beveik pusantro karto.<br>123rf.com nuotr.
Važiuojantys 100 km/val. ir nesegantys diržo asmenys labiausiai rizikuoja rimtomis galvos traumomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Važiuojantys 100 km/val. ir nesegantys diržo asmenys labiausiai rizikuoja rimtomis galvos traumomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Net kelyje važiuojant leidžiamu greičiu avarijos metu saugos diržai yra vienintelis „saugiklis“, užkertantis kelią mirtinai kaktomušai ar kritinėms traumoms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Net kelyje važiuojant leidžiamu greičiu avarijos metu saugos diržai yra vienintelis „saugiklis“, užkertantis kelią mirtinai kaktomušai ar kritinėms traumoms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Automobilių sporto atstovo teigimu, svarbiausia – žmonių sąmoningumas.<br>A. Juknevičiaus komandos nuotr.
Automobilių sporto atstovo teigimu, svarbiausia – žmonių sąmoningumas.<br>A. Juknevičiaus komandos nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 26, 2020, 9:16 AM, atnaujinta Feb 26, 2020, 10:06 AM

Nors pirmasis automobilio saugos diržas patentuotas dar 1907-aisiais Prancūzijoje, panašu, jog šių svarba, ypač sėdint galinėse automobilio sėdynėse, abejojančių yra ir šiandien. Tuo metu ekspertai įspėja – nelaimės atveju žala gali būti kritinė.

Rizikuojate bendrakeleivių gyvybėmis

Avarijos tikimybė maža, maniau, jog nieko nenutiks“, – kartojo policijos patikrinimo metu sustabdytas vairuotojas, automobiliu riedėjęs su gale neprisisegusiais keleiviais. Nors nelaimės pavyko išvengti ir vyriškis atsipirko tik bauda, akivaizdu, jog minėtieji vyrai yra tik maža dalis imties, segimąsi galinėje automobilio dalyje laikančia beprasmiu veiksmu.

Tačiau kad ir kaip pasitikite vairuotoju keliaudami, prisisegti diržą sėdint galinėse sėdynėse taip pat vertėtų, mat specialistai įspėja – sužalojimų ar žūties tikimybė nesegint diržo išauga beveik pusantro karto.

„Stabdant automobilį ekstremaliai ar atsitrenkus į nejudančią kliūtį, visi jame esantys žmonės toliau juda beveik tokiu pat greičiu, kokiu buvo važiuojama. Vairuotojo ir keleivių kūnai patiria apkrovą, kuri, remiantis tyrimais, gali iki 10 kartų viršyti laisvojo kritimo pagreitį“, – skaičiuoja Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.

Pašnekovo teigimu, net kelyje važiuojant leidžiamu greičiu avarijos metu saugos diržai yra vienintelis „saugiklis“, užkertantis kelią mirtinai kaktomušai ar kritinėms traumoms, iškritus iš besiverčiančio automobilio.

Diržai fiksuoja visus automobilio salone esančius žmones vadinamojoje saugumo celėje, kurią numato automobilių konstruktoriai, formuodami kėbulo gniuždymo ir kinetinės energijos sugėrimo zonas. Iš esmės jie netgi svarbesni nei oro saugos pagalvės, nes be saugos diržų šios tik keltų papildomą grėsmę sužaloti savo sprogstamąja jėga.

Priekinėse ir galinėse sėdynėse sėdintiems žmonėms skirti saugos diržai veikia identišku principu. Vienintelis skirtumas – priekyje sėdintys beveik visais atvejais rizikuoja tik savo gyvybe ir sveikata.

Jei taip elgiasi sėdintys automobilio gale – avarijos metu šie gali ne tik žūti, bet ir mirtinai traumuoti bendrakeleivius priekinėse sėdynėse. Tuo galite įsitikinti JAV Greitkelių eismo saugumo draudimo instituto (IIHS) parengtame vaizdo siužete.

Tiesa, mirtinas traumas gali sukelti ir galinėse sėdynėse gabenami augintiniai.

Bandymų metu nustatyta, kad 65 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui susidūrus su kliūtimi, be saugos priemonių vežamas 11 kg gyvūnas gali smogti maždaug 450 kg, o 27 kg šuo – apie 1300 kg mase.

„Akivaizdu, kad tokio stiprumo smūgis nulemtų pačias tragiškiausias pasekmes ne tik gyvūnui, bet ir automobilio salone esantiems bendrakeleiviams“, – lrytas.lt naujienų portalui dėstė R. Gabartas.

Sužalojimai gali būti mirtini

Siekdamas išsiaiškinti, kokios traumos labiausiai tikėtinos nesegint galinių saugos diržų, naujienų portalas lrytas.lt kalbino Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus vedėją Tadą Bimbą.

„Jei važiuojama 50 km/val. greičiu, tikėtina, jog mirtinų sužeidimų išvengsite, tačiau dramatiškesnis scenarijus laukia lekiant dvigubai greičiau.

Jei automobilis trenktųsi į kliūtį priekine dalimi, važiuojantys 100 km/val. ir nesegantys diržo asmenys labiausiai rizikuoja rimtomis galvos traumomis: nosies, kaukolės skliauto lūžiais, taip pat smegenų pažeidimais, stuburo deformacijomis, kojų dalių sužeidimais.

Tačiau, bet kokiu atveju, visiškai apsaugotų vietų nėra“, – apibendrina T. Bimba.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus vedėjas aiškina, jog pavojingiausia automobilyje sėdėti galinių sėdynių viduryje.

„Čia sėdėti mėgsta vaikai, tačiau avarijos atveju, net ir važiuojant vidutiniu greičiu, tai gali tapti pražūtinga. Vaiko kūno masė – sąlyginai maža, tačiau iškritimo pro priekinį stiklą tikimybė – aukšta. Tokiu atveju, sužalojama didžioji dalis kūno, o išgyventi – sunku“, – tęsė T. Bimba.

Ekspertas pridūrė, jog segint saugos diržus, smūgio metu diržo prilaikomas žmogus patiria ties juosmeniu ir krūtine juntamą spaudimą, kuris gali sukelti kraujosruvas ir kūną nusėti mėlynėmis.

Svarbiausia – sąmoningumas

Psichologo Edvardo Šidlausko nuomone, vyraujantis požiūris į saugos diržus yra neatsiejamas nuo kultūros.

„Jei veiksmas atrodo gėdingas arba neįprastas, tuomet nėra daromas. Manau, jog dažnas įsivaizduoja, jog gale sėdintys jaučiasi saugesni bei, tuo pačiu, – sunkiai pastebimi nesegint saugos diržų“, – aiškino pašnekovas, analizuodamas priežastis, kodėl lietuviai vis dar nelinkę segtis saugos diržų sėdint galinėse automobilio sėdynėse.

Vyro įsitikinimu, vienas tikslingiausių būdų kovai su pastaruoju ir kitais panašiais įsitikinimais – apklausų rengimas.

„Tik išsiaiškinus, kodėl žmonės linkę nesisegti saugos diržų, šių požiūrį pavyktų pakeisti. Bet kokiu atveju, dabartinis siekis informaciją skleisti žiniasklaidoje yra tikslingas ir reikalingas“, – lrytas.lt naujienų portalui dėstė E. Šidlauskas.

Griežtą nuomonę dėl saugos diržų naudojimo turi ir vienas garsiausių Lietuvos lenktynininkų Antanas Juknevičius. Automobilių sporto atstovo teigimu, svarbiausia – žmonių sąmoningumas.

„Aš manau, kad tie, kurie nori išgirsti, supras, jog segtis būtina. Svarbu, kad tik tų girdimų šaltinių būtų. Esu įsitikinęs, jog vizualinių priemonių – reklaminių filmukų, plakatų, straipsnių – poveikis yra pakankamai didelis. Tuo metu baudos, kaip prevencinės priemonės, skyrimas – neveiksmingas“, – įsitikinęs lenktynininkas.

Vis tik sportininkas džiaugiasi, jog situacija gerėja ir lietuviai tampa sąmoningesni.

„Prieš 15 metų aš praktiškai vienas vežiojau vaikus specialioje kėdutėje, o dabar matau vis daugiau pavyzdingų vairuotojų ir keleivių. Džiugu, kad vis daugiau žmonių supranta, jog užtenka vienos nelaimės ir viskas gali baigtis žūtimi. O šiai užkirsti kelią gali padėti paprastas veiksmas – diržo prisisegimas“, – teigia A. Juknevičius.

Situacija gerėja

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus pateiktais duomenimis, 2019-aisiais iš viso nustatyta 2550 naudojimosi saugos diržais pažeidimų, o už baudas gauta suma siekia 22 343 Eur.

Pasitaikė ir pakartotinių pažeidimų – netgi 92 kartus, o už tokius pažeidimus išrašyta baudų už 4 310 Eur.

Lrytas.lt naujienų portalas primena, jog vengimas prisisegti saugos diržais užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 Eur.

Tuo metu pakartotiniu atveju piniginę teks paploninti nuo 60 iki 90 Eur siekiančia suma.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.