Vos pasibaigus žiemai ir įpusėjus pavasariui daugelis vairuotojų skuba keisti savo automobilių padangas iš žieminių į vasarines ir nori mėgautis kelionėmis riedėdami šalies gatvėmis ir keliais.
Tačiau nemažai vairuotojų kovo bei balandžio mėnesiais patenka į avarines situacijas – ledas gatvėse ir keliuose, ypač ant tiltų ir viadukų formuojasi termometro stulpeliui nukritus vos viena padala žemiau nulio.
Maža to, atšilus orams į eismą įsiliejo ir tie vairuotojai, kurių žiemą nebuvo daug ar kurie yra mažiau patyrę, todėl kelyje visuomet reikia nepamiršti galvoti ne tik apie savo, bet ir kitų eismo dalyvių vairavimą.
Vairuotojai automobilių apavą iš žieminio į vasarinį jau gali keisti nuo balandžio 1-osios, tačiau ar vertėtų skubėti?
Ilgametę vairavimo patirtį turintis saugaus eismo ir vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas portalo lrytas.lt skaitytojams siūlo sekti orų prognozes ir labai gerai įvertinti kelio būklę.
„Mačiau, kaip vienas vairuotojas socialiniuose tinkluose savaitgalį teiravosi, ar jau yra važinėjančių su vasarinėmis padangomis. Svarstau, ar tas klausiantis pats jau nevažinėja su vasarinėmis padangomis. Galbūt žmogus tik domisi, bet jei padangos nėra dygliuotos, skubėti keisti padangų nereikėtų. Su dygliuotomis galima važinėti iki balandžio 10-osios.
Vis tik vasarinių padangų guma yra pakankamai kieta. Jei vidutinė oro temperatūra nusistovės ties 10 laipsnių ar daugiau, padangas keisti galime. Bet jei temperatūra bus mažesnė, o ir vasarinės padangos skaičiuoja paskutinius kilometrus, – vertėtų palūkėti. Vasarinės padangos, esant prastai kelio būklei, tikrai neatliks tiek funkcijų, kiek žieminės“, – paaiškino D. Kanapinskas.
Jis sako matantis keliuose jau važinėjančias ir dvirates transporto priemones – mopedus, motociklus, dviračių vairuotojus: „Dviračių transporto priemonių vairuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad kelias yra dar pakankamai slidus. Pats turiu motociklą, bet pavasarį juo reikia važinėti labai atsargiai. Vis tik važiavimas juo šiuo metų laiku labai skiriasi nuo vasaros.“
Pavasarį viršijančių greitį – apstu
Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra sako, jog dėl plikšalos, plikledžio kyla nemažai avarijų.
„Tiek rudenį, tiek pavasarį būna rytinių plikšalų, dėl kurių gali kilti ir nedidelių avarijų, ir tokių eismo įvykių, kurie gali sukelti skaudžių pasekmių. Vairuotojai dažnai neįvertina kelio būklės, galvoja, kad vos atėjus pavasariui galima atsipalaiduoti, todėl atsitinka skaudžių eismo įvykių“, – portalui lrytas.lt komentavo pareigūnas.
Vairuotojus išlikti itin budrius kelyje pataria ir vairavimo mokytojas D. Kanapinskas.
„Dabar – labai apgaulingas kelias. Rytais saulytė šviečia, vietomis kelias pradžiūva, bet įvažiavus į pavėsį jau tas kelias gali būti kitoks, slidesnis. Tai būdinga ypač paryčiais, spustelėjus naktį šaltukui.
Atidūs vairuotojai turėtų būti važiuodami ant viadukų, estakadų, tiltų. Kiekvienas vairuotojas turėtų atkreipti dėmesį, kad ten gali būti labai slidu, o automobilis gali tapti nevaldomas“, – perspėja D. Kanapinskas.
Pasak vairavimo mokytojo, slidžiame kelyje vairuotojai turėtų vengti staigių, agresyvių judesių, stengtis vairuoti kaip įmanoma švelniau.
Vis tik, pasak Kelių patrulių kuopos vado R. Kemzūros, šis pavasaris – apskritai kitoks tiek dėl šalyje įvesto karantino, tiek dėl šiltos žiemos.
„Anksčiau vairuotojai žiemos metu važiuodavo lėčiau, įvertindavo kelio dangą ir eismo sąlygas. Vėliau, atėjus pavasariui, išsiilgę šiltesnių orų ir pasiilgę aktyvesnio vairavimo ne vienas paspausdavo. Tuo metu šiemet staigaus orų pokyčio nebus, visą žiemą eismo sąlygos buvo gana geros.
Reikia tikėtis, kad vairuotojai išliks sąmoningi ir važiuos saugiu greičiu. Nors mūsų greičio matavimų prietaisais užfiksuota pažeidimų statistika, deja, rodo, kad viršijančių greitį šį pavasarį – kaip niekad daug“, – apibendrino pareigūnas.
Pavojų gali kelti ir plieskianti saulė
Vienas iš avarijos sukėlėjų – ir pavasarį vis aukščiau kylanti ir ilgiau šviečianti saulė. Medikai taip pat akcentuoja, kad pripratus prie tamsaus metų laiko ir atėjus pavasariui žmonių akys į saulę reaguoja itin jautriai. Todėl, anot specialistų, būtinas atributas automobilyje – akiniai nuo saulės
„Visą pastarąją savaitę mus džiugino saulė, bet vairuotojai turėtų nepamiršti, kad ji gali apakinti. Ji dar nepakyla labai aukštai ir tai ypač aktualu, kai reikia važiuoti prieš saulę. Plieskianti ji neleidžia tinkamai matyti kelio, tai gali sukelti avarijas.
Dar blogiau, kai vairuotojai po žiemos sezono nenusivalo langų iš automobilio vidaus. Nuo ventiliatoriaus langai būna labai apsinešę. Jei vairuotojai automobilyje dar ir rūko, langai pasidengia plėvele, o vaizdas būna dar blogesnis“, – aiškina vairavimo mokytojas D. Kanapinskas.
Jam antrina ir Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas.
„Ypač ryte, kai yra intensyvus eismas į darbus, saulė turi tikrai didelės įtakos vairavimui. Gerai nematydami kelio vairuotojai kliudo pėsčiuosius, dvirates transporto priemones. Plieskiant saulei sunku įvertinti atstumą iki kliūties. Tai sukelia labai skaudžių padarinių“, – portalui lrytas.lt kalbėjo R. Kemzūra.
Atsižvelgdami į kintančias oro sąlygas vairuotojai turėtų kelyje neskubėti, pasirinkti saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį. Spiginančios saulės problemą gali sumažinti ir naudojami akiniai nuo saulės. Be to, senesni automobiliai turi ir nuo valytuvų subraižytus, akmenukų išmuštus stiklus, tad jei priekinis stiklas jau kritinės būklės – galbūt reikėtų jį pakeisti.
Miškingose teritorijose – pavojus susidurti su žvėrimis
Portalo lrytas.lt kalbinti specialistai vairuotojams primena būti itin atidžiais važiuojant miškingose teritorijose. Įspėjamasis kelio ženklas „Atsargiai žvėrys“ sugalvoti ne veltui – tose teritorijose išties didelė tikimybė, jog į kelią gali išbėgti gyvūnai.
„Miškingose teritorijose vairuotojai turėtų važiuoti kur kas lėčiau, ypač ten, kur sustatyti įspėjamieji ženklai. Vairuotojams tose vietose reikėtų būti kuo atidesniais.
Esu matęs, kad kai kurie vairuotojai naudoja švilpukus žvėrims atbaidyti. Aš pats juos naudoju važiuodamas motociklu, nes iki tol esu turėjęs įvairiausių nemalonių atvejų. Iš patirties galiu pasakyti, kad jų naudojimas jokiais būdais nereiškia, kad žvėrys nebėgs į kelią. Jie bėga, tačiau kitokia trajektorija – nuo garso jie stengiasi pabėgti ir mažiau blaškosi. Tačiau jei šalia kelio važiuoja važnyčiotojas – arkliai labai baidosi šio švilpuko, todėl į tai reikia atkreipti dėmesį“, – komentavo D. Kanapinskas.
Savo ruožtu gamtos fotografas Marius Čepulis tvirtina, kad žvėrys miškingose teritorijose juda nuolat, nepriklausomai nuo sezono.
„Vairuotojai turėtų atsiminti, kad žvėrys į kelius gali išbėgti, juos pereiti dažniau anksti ryte arba vėlai vakare, kada eina iš miško į mitybos vietas. Tuomet jie gali kirsti kelius ir būtent tas metas yra pats pavojingiausias – temstant ir švintant. Jei kelias yra jų teritorijoje, jie gali jį kirsti“, – paaiškino M. Čepulis.
Skaudžiausios pasekmės, pasak gamtos fotografo, yra susidurti su didžiausiais žvėrimis.
Didžiausios nelaimės įvyksta susidūrus su briedžiais. Jie nežiūri į kelią. Stirnos prieš bėgdamos į kelią kartais sustoja, nors tikrai ne visuomet. Avarijos metu dažniausiai nelaimingai baigiasi stirnai, mašinos būna aplamdomos nesmarkiai, bet tai taip pat pavojinga.
Būna, kad vairuotojai kelyje numuša šerną, nors tai pasitaiko rečiau, taip pat yra tikimybė susidurti su stumbru. Tuo metu elniai vaikšto būriais, ne po vieną. Vairuotojams, važiuojantiems pro mišką ar šalia miško, svarbiausia įsikalti į galvą būti itin atidiems temstant ir švintant“, – patarė M. Čepulis.
Pašnekovo teigimu, jei vairuotojai vairuodami žiūri į kelią, o ne į mobilųjį telefoną – gali pamatyti žvėrį šalia kelio. „Svarbiausia – nelėkti miškingose teritorijose. Pamačius šalia kelio einantį žvėrį reikia sustoti, nes dažniausiai po vieną jie nevaikšto ir iš paskos eina, bėga ir antras.
Taigi pamačius blizgančias akis reikia nedelsiant pristabdyti ir stengtis išvengti susidūrimo. Kitų variantų nėra. Tuo metu signalizavimas ar mirksėjimas šviesomis žvėrį gali išgąsdinti ir jis kaip tik gali bėgti į kelią. Svarbiausia – atidžiai stebėti kelią ir važiuoti palengva“, – patarė M. Čepulis.
