Kauno parkuose – vis daugiau žmonių: gyventojai iš sandėlių ištraukė dviračius, riedlentes ir paspirtukus

Kauniečiai jau baigia priprasti prie to, kad miestą išraizgė dviračių ir pėsčiųjų takai, jais naudojasi net per karantiną. Šį privalumą įvertino ir Kaune studijuojantys jaunuoliai. Tiesa, kai kur dviračiu ar paspirtuku nukeliauti dar nepavyks arba nėra patogu.

 Panemunės šile palei Nemuną ir pačiame miške nutiesta daug takų, kuriais kauniečiai ir vaikštinėja, ir rieda dviračiais ar riedučiais.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Panemunės šile palei Nemuną ir pačiame miške nutiesta daug takų, kuriais kauniečiai ir vaikštinėja, ir rieda dviračiais ar riedučiais.<br> M.Patašiaus nuotr.
Dviratininkų nestinga ir Kauno centre, dauguma miestiečių mielai lekia į Laisvės alėją. Netrukus dviračių takų centrinėje miesto dalyje turėtų būti ir dar daugiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dviratininkų nestinga ir Kauno centre, dauguma miestiečių mielai lekia į Laisvės alėją. Netrukus dviračių takų centrinėje miesto dalyje turėtų būti ir dar daugiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Studentas I.Pisachovas po Kauną važinėjasi tik riedlente.
Studentas I.Pisachovas po Kauną važinėjasi tik riedlente.
D. ir V.Šukiai laisvu laiku mėgsta sportuoti.
D. ir V.Šukiai laisvu laiku mėgsta sportuoti.
Prie Pažaislio vienuolyno traukia romantiškai nusiteikę kauniečiai, kurie randa ir suolus poilsiui.
Prie Pažaislio vienuolyno traukia romantiškai nusiteikę kauniečiai, kurie randa ir suolus poilsiui.
Pasimėgauti gamta ir Nemuno upės vingiais žmonės vyksta iš įvairių miesto vietų.
Pasimėgauti gamta ir Nemuno upės vingiais žmonės vyksta iš įvairių miesto vietų.
Taku, vedančiu iki pat Zapyškio, kauniečiai rieda ir dviračiais, ir paspirtukais.
Taku, vedančiu iki pat Zapyškio, kauniečiai rieda ir dviračiais, ir paspirtukais.
Populiaraus maršruto ilgis nuo Kauno iki Zapyškio – aštuoniolika kilometrų.
Populiaraus maršruto ilgis nuo Kauno iki Zapyškio – aštuoniolika kilometrų.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2020-05-05 14:49, atnaujinta 2020-05-05 15:01

Kauno parkuose ir gatvėse matyti vis daugiau žmonių. Kauniečiai ne tik eina pasivaikščioti – daugybė įvairiausio amžiaus miestiečių iš namų traukia dviračiais, paspirtukais ar riedlentėmis.

Aktyviai laisvalaikį leidžiantys žmonės papasakojo, kur tokiomis transporto priemonėmis važinėtis patogiausia ir kur jiems pritaikytos infrastruktūros pasigenda.

Taip pat negailėjo patarimų, kaip pradėti daugiau judėti, kad aktyvus laisvalaikis taptų kasdienybe ir mažiau kibtų virusai. O būsimasis medikas pasakė, kaip geriau uždengti veidą, kad judėdami mažiau pakenktumėme patys sau.

Kauno savivaldybės atstovai papasakojo, kur dar mieste šiemet atsiras pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai.

Paspirtukais – į Panemunę

Kaune kasmet gerėjant dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrai ja mielai naudojasi daugybė kauniečių.

Ypač daug aktyviai laisvalaikį leidžiančių žmonių lankosi Panemunės šile, nes čia dviračių ir pėsčiųjų takai nutiesti ne tik palei Nemuno upę, bet ir pačiame šile. Čia paspirtukais dažai važinėja kauniečiai Dovilė ir Vilmantas Šukiai.

Pora pasakojo, kad rytais mankštinasi namuose, užsiima joga ir atlieka kitokius sportinius pratimus. Paskui grūdinasi apsiliedami šaltu vandeniu.

Po darbų, kuriuos karantino metu atlieka namuose, vėl skuba į gamtą pamankštinti raumenų.

„Mėgstame vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis. Tam labai tinka Kleboniškio miškas, nes jis nesukultūrintas, keliaujame miško takais. Kai norime pasivažinėti dviračiais ar paspirtukais, renkamės tam skirtus takus parkuose ar šile“, – pasakojo pora.

Pramogautojai išsibarsto

D.Šukienė prisiminė, kad paspirtukus įsigijo prieš dvejus metus ir išbandė įvairius kelionės maršrutus.

„Gyvename Vytėnuose. Iš jų lekiame, pavyzdžiui, iki senamiesčio. Nepatogumų kyla tik prie prekybos centro „Mega“ sankryžų ir žiedo.

Už jo kelionė jau einasi sklandžiai, nes Šilainiuose, paskui Vilijampolėje iki senamiesčio nutiesti pėsčiųjų, dviračių takai, – pasakojo moteris.

Kauniečiams labai patinka ir Panemunės šilas. Jame nutiesti nauji patogūs takai.

„Šilas gana didelis, todėl nors žmonių čia lankosi nemažai, visi išsibarsto ir susidūrimo pavyksta išvengti. Kadangi darbo grafikas kiek laisvesnis, šile paspirtukais neretai važinėjamės prieš pietus, kai žmonių aplinkui mažiau“, – sakė D.Šukienė.

Prakaituoti – tikrai sveika

Aktyviai judant organizmas grūdinasi, kūnas labiau prakaituoja.

„Kadangi nemažai išprakaituojame, mažiau pavojingi ir bet kokie virusai, mat jie iš organizmo pasišalina drauge su prakaitu“, – apie judėjimo naudą kalbėjo V.Šukys.

Norintiems daugiau judėti D.Šukienė patarė mažiau apie tai svarstyti, o imti ir ryžtis pradėti važinėti dviračiais, vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis ar rinktis paspirtukus.

„Pradėjus vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis, pirmiausia pajuntamas nugaros raumenų skausmas – nors dirba visi raumenys, daug sėdintiems žmonėms dažnai būna netreniruoti būtent nugaros raumenys. Važinėjant riedučiais didžiausias krūvis tenka kojų raumenims. Patarčiau iš pradžių važiuoti ar eiti tik kelis kilometrus. Po kelių savaičių krūvį galima didinti“, – sakė V.Šukys.

Pora sakė, kad tai jų pačių patikrintas metodas.

„Jei krūvis iš karto didelis, žmogus jaučia raumenų skausmus ir noras judėti dingsta. Jei krūvis didėja pamažu, atsiranda džiaugsmo, noras vėl ištrūkti į gamtą“, – patirtimi dalijosi D.Šukienė.

Į Rusiją grįžti nepanoro

Panemunės dviračių ir pėsčiųjų taku palei Nemuną ant riedlentės lėkė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentas Ivanas Pisachovas. Vaikinas pasakojo, kad gyvena nedideliame mieste netoli Archangelsko, Rusijos šiaurėje.

Į Kauną jis atvyko sausį pagal studentų mainų programą.

„Kai prasidėjo kalbos apie koronavirusą, namo nevažiavau. Manau, kad Rusijoje situacija prastesnė nei čia, todėl mielai likau. Be to, Archangelske dar iki šiol yra sniego, o čia jau žydi medžiai, žaliuoja žolė ir maloniai šilta“, – džiaugėsi studentas.

Jis ne vienus metus važinėja riedlente, bet ji liko namuose, todėl gyvendamas Kaune čia įsigijo kitą.

„Nauja riedlentė labiau pritaikyta važinėtis nuo kalnų, todėl neseniai riedėdamas paprastu taku griuvau, susižalojau ranką ir petį. Bet vis tiek naudojuosi tik ja, nes važiuoti troleibusais ar autobusais nesaugu, o keliauti pėsčiomis užimtų daug laiko“, – pasakojo I.Pisachovas.

Geriau naudoti respiratorių

Studentas sakė, kad Kauno dviračių ir pėsčiųjų takai yra tiesiog svajonė. Jie geros kokybės ir apraizgę beveik visą miestą.

„Gyvenu Vilijampolėje, Lampėdžių gatvėje. Iki Panemunės šilo yra 15 kilometrų, šį atstumą nuvažiuoju per 1 valandą ir 14 minučių. Šiandien dar važiuosiu iki centro, paskui iš ten namo. Per kelias valandas galiu atsidurti bet kurioje Kauno vietoje ir tai šaunu“, – keliavimo riedlente privalumus vardijo rusas.

Būsimasis medikas pasakojo, kad aktyviai judant būtų geriau dėvėti ne paprastą veido kaukę, bet respiratorių.

„Respiratorius leidžia normaliau kvėpuoti, nes įkvepiame grynesnio oro. Užsidėję paprastą kaukę kvėpuojame savo iškvepiamu oru ir organizmui tai nėra gerai. Bet ir pats respiratoriaus neturiu, todėl kaukę užsidedu tada, kai yra žmonių, jei matau, kad aplinkui tuščia, kaukę nusiimu, kad laisviau kvėpuočiau“, – aiškino I.Pisachovas.

Stebi žmonių sąmoningumą

Kaunietis Mintaras Kelpša dviračiu važinėja 5 metus. Kasdien nurieda 20–30 kilometrų.

„Palyginti su tuo, kas buvo prieš 5 metus, dabar važinėtis dviračiu kur kas patogiau. Anksčiau mieste buvo tik tam skirtų dviračių takų atkarpų, šaligatvių bortai buvo nepritaikyti patogiai nuo jų nuvažiuoti. Dabar situacija kur kas geresnė“, – pastebėjo kaunietis.

Į įvairias miesto vietas dviračiu riedantis vyras sakė, kad dabar dviračių tako bene labiausiai reikia Taikos prospekte, ypač atkarpoje nuo „Urmo“ prekybos miestelio iki Ateities plento.

Dviratininkas tikino, kad pats karantino metu visada užsideda veido kaukę ir nors ji nėra ypatinga, dviguba medvilninė, jam aktyviai judėti netrukdo.

„Pastebiu, kad dauguma žmonių elgiasi gana išmintingai, nesiburiuoja, prie svetimų nepriartėja, nešioja kaukes“, – kalbėjo dviratininkas.

Daug žmonių laisvalaikį leidžia ir prie Kauno marių. Dviračiu čia atvažiavusi studentė Aušra Ribakaitė pasakojo, kad gyvena netoliese, Petrašiūnuose, todėl laisvu laiku nori pasimankštinti.

Vakarais per daug žmonių

„Matau, kad nemažai kauniečių atvyksta į automobilių aikšteles prie Pažaislio vienuolyno ar prie Kauno marių paplūdimių, ten palieka automobilius, išsitraukia paspirtukus, riedučius ir naudodamiesi jais lekia pėsčiųjų ir dviratininkų takais. Dieną taip elgiasi daugiau šeimos su mažais vaikais“, – pasakojo studentė.

Ji pati dviračiu prie Kauno marių taip pat mieliau važinėja dieną.

„Šią vietą kauniečiai vadina romantikų susibūrimo centru. Vakarais prie Kauno marių automobilių aikštelėje atsiranda lengvųjų mašinų, suvažiuoja jaunimas, man tai neatrodo saugu“, – sakė studentė.

Kartais trukdo ir žvyras

Dar viena kauniečių pamėgta aktyvaus laisvalaikio trasa driekiasi nuo Marvelės iki Kauno rajone esančio Zapyškio.

Takas apsuptas vaizdingos gamtos, pakeliui yra vietų, kuriose galima sustoti pailsėti.

„Šio tako ilgis – 18 kilometrų, todėl čia atvykstame, kai yra daugiau laiko. Pats takas puikus, tik yra tam tikra problema. Greta jo eina žvyrkelis. Keliose vietose jis yra aukščiau nei dviračių takas, ir kai sausa nuo važiuojančių automobilių kyla dulkės, ant dviračių takų pažyra žvyras. Tiesa, takas dažnai valomas, tad nepatogumų būna gana retai“, – pasakojo šiuo taku riedučiais pasivažinėti išsirengęs kaunietis Vytautas.

Atsiras dar daugiau naujų takų

Inga Bendokienė, Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė:

„Šiais metais bus pabaigtas įrengti dviračių takas prie Panerių gatvės.

Netrukus prasidės pėsčiųjų ir dviračių takų prie Tvirtovės alėjos, Nuokalnės ir Eigulių gatvių statybos darbai. Taip pat įrengiamas bendras pėsčiųjų ir dviračių takas prie Taikos prospekto.

Vykstant Kęstučio gatvės remontui kauniečių patogumui šioje gatvėje bus įrengti atskiri dviračių takai. Bus remontuojamos Karo Ligoninės gatvės dviračiams skirtos juostos.

Taip pat šiais metais link Kauno rajono bus įrengtas takas Raudondvario plente, kur šiuo metu nėra šaligatvių.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.