Apie atliktus tyrimus ir rekomendacijas kelių eismo saugai gerinti žurnalistas Vitoldas Milius Žinių radijo laidoje „Žalia rodyklė“ kalbėjosi su Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriumi Geniumi Lukošiumi.
– Papasakokite, kokie tyrimai atliekami, kokios išvados padaromos?
– Pagal savą kompetenciją tiriame į eismo įvykį patekusių transporto priemonių techninę būklę, gabenamų krovinių tvirtinimo taisyklingumą, darbo-poilsio režimo pažeidimus, aktualius vilkikų vairuotojams. Tokių tyrimų rezultatai gaunami pakankamai greitai.
Kiek sudėtingesnių procedūrų reikalauja avarijos, kurių metu žūva žmonės.
Nustatome pirminius požymius ir gautus rezultatus išskaidome pagal pagrindines nelaimės priežastis: sąmoningumo trūkumą, prastą techninę automobilio būklę ir panašiai.
Kartais pasitaiko, jog tenka inicijuoti ekspertizes.
Puikus pernai metų pavyzdys: atlikome detalų tyrimą dėl lūžusios sunkvežimio sukabinimo sistemos, lėmusios priekabos išriedėjimą į priešingą kelio pusę. Nustatėme, jog šiuo atveju sistema buvo suvirinta, o tai nėra leistina.
A.Vaitkevičiaus nuotr.
Tokie piktnaudžiavimai atsiliepia ir platesniu mastu: organizuojamos techninių apžiūros centrų patikros, apie pastarųjų pažeidimų tikimybę informuojame ir savus specialistus, bendraujame su gamintojais.
– Jūsų internetiniame puslapyje yra nurodyta, jog didelį procentą nelaimių lemia prasti vairavimo įgūdžiai. Tai reiškia, jog eismo įvykiuose dėl taisyklių neišmanymo žūva žmonės? Kaip tai nustatote?
– Pasitaiko, kad ką tik teisę vairuoti įgiję vairuotojai užmiesčio keliuose, neįvertinę atstumų, įvykdo nesėkmingą lenkimą ar pasirinkę nesaugų greitį nulekia nuo kelio. Tokiu atveju domimės, kada vairuotojas gavo vairuotojo pažymėjimą, kada dviejų metų stažą įgijo.
– Ką reiktų daryti, kad kuo sparčiau sumažinti žūčių eismo įvykiuose skaičių?
– Faktas, jog būtina kelti vairuotojų sąmoningumą. Jau 2010 metais Europos Komisija inicijavo eismo įvykių priežasčių tyrimą. Šio rezultatai atskleidė, jog pagrindinė ir kone didžiausia problema – sąmoningumo trūkumas. Svarbu pabrėžti, jog saugaus eismo suvokimą reiktų ugdyti nuo mažų dienų.
Esame atlikę tyrimą, kuriuo aiškinomės, ar moksleiviai sekasi saugos diržus mokykliniuose autobusuose. Nustatėme, jog kai kurių mokyklų autobusuose tokių diržų net nėra, tad kaip galime reikalauti iš moksleivių elgtis tinkamai, jei net nesuteikiame jiems tinkamų priemonių. Reiktų įtraukti ir vairuotojus, mokytojus, kad šie primintų, jog prisisegti saugos diržą – būtina.
– Ką jūs ketinate daryti neatsakingos elgsenos ir sąmoningumo klausimais, kokias priemones taikysite?
– Viena didžiausių problemų yra ta, jog autobusuose diržus segasi vos 16 proc. keleivių. Kiek teko bendrauti su tokiais žmonėmis, tai didžioji dalis sakė, jog jie manė, jog autobuse to daryti paprasčiausiai nereikia.
A.Vaitkevičiaus nuotr.
Būtent tam, jog taip manančių piliečių ateityje būtų kuo mažiau, pasirašėme memorandumą su autobusų įmonėmis. Šiuo sutarėme, jog prieš kiekvieną kelionę vairuotojai praneštų keleiviams apie būtinybę prisisegti saugos diržą.
Kiekvienais metais socialinėms kampanijoms yra skiriami maždaug 127 tūkst. eurų, tad skatinu segtis diržus, taip taupant ir valstybės biudžetą.
– Valstybė yra užsibrėžusi tikslą, kuriuo aukų keliuose skaičių siekia sumažinti iki 0. Tokį tikslą apibrėžianti programa yra pavadinta „Vizija 0“. Prašau, trumpai apie ją papasakokite.
– „Vizija 0“ – tai eismo saugumo programa, įtraukianti daugybę šalies institucijų, kurių bendrą tikslą – 0 žūčių keliuose rodiklį – bus stengiamasi pasiekti iki 2050 metų. Džiaugiuosi, kad į šią viziją, kaip ir Skandinavijos šalyse, yra įtrauktas eismo įvykių tyrimas ir priežasčių nustatymas.
– Jūsų ataskaitose teigiama, jog viena iš žūčių priežasčių – kelių infrastruktūros trūkumai. Kaip Lietuva spręs šį klausimą?
– Aktyviai bendradarbiaujame su Lietuvos automobilių kelių direkcija, savivaldybėmis. Pastarosios mus, Lietuvos transporto saugos administraciją, įtraukė ir į saugos eismo komisiją.
Atsižvelgiama ir į mūsų teikiamas rekomendacijas – štai Klaipėdos savivaldybė pernai įgyvendino visus pasiūlymus. Tai atsispindi ir eismo įvykių statistikoje: metų pradžioje pasirodė pranešimai, teigiantys, jog mieste žymiai sumažėjęs eismo įvykių ir žūčių skaičius.
Susiję straipsniai
– O kaip vyksta jūsų darbas, kiek darbuotojų, skubančių į įvykio vietas turite?
– Turime apie 50 inspektorių visoje Lietuvoje. Esame su generaline prokuratūra ir policija sudarę sutartį, per kiek laiko turime atvykti į eismo įvykio vietą, tad dažniausiai policija yra linkusi mūsų sulaukti, mat esame atsakingi už daugelio techninių niuansų, pavyzdžiui, tachometro rodmenų, patikrą.