Tokie neatsakingi vairuotojų veiksmai didina nelaimių riziką: atitrūkę nuo automobilio kėbulo gabenami daiktai gali ne tik blokuoti kelią kitiems eismo dalyviams, bet ir sužeisti tiek vairuotoją, tiek už šio transporto priemonės važiuojančius žmones. Tad kaip saugiai gabenti didelių gabaritų krovinius ir elgtis kelyje pamačius kliūtis? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo lrytas.lt naujienų portalas.
Krovinio tvirtinimas priklauso nuo gabaritų
Anot saugaus vairavimo eksperto Dariaus Kanapinsko, žmonės ne visada didelių gabaritų krovinius pažymi, o jei atsakomybę jaučia, tai neretai sukasi iš padėties: ant objekto išsikišusių dalių paprasčiausiai užriša raudoną raištį ar šviesą atspindinčią liemenę. Visgi derėtų reikalavimų nepamiršti.
„Kelių eismo taisyklėse yra labai aiškiai apibrėžta, jog krovinys neturi pabloginti transporto priemonės stabilumo, valdymo, užstoti valstybinių numerių, šviesos prietaisų – posūkių signalų, žibintų. Būtina atkreipti dėmesį ir į krovinio tvirtinimą ir žymėjimą: jei vežamo objekto šoninės dalys išsikišusios bent minimaliai, privalomas specialus ženklinimas.
Tos pačios sąlygos galioja ir ilgiems kroviniams, pavyzdžiui, lentoms, irklams ar strypams. Tiesa, šiuos reikia žymėti tik tada, kai išsikišusioji dalis siekia 1 metrą“, – faktais dalinosi saugaus vairavimo ekspertas.
Klausiate, kaip gi žymėti? Priklausomai nuo vežamo objekto gabaritų, yra keli variantai: plotį ženklinti reiktų baltomis ir raudonomis įstrižomis linijomis margintais keturkampiais skydeliais iš abiejų pusių, o jei gabaritai trukdo tik ilgiui, tą patį skydelį reiktų kabinti ant už automobilio kėbulo ribų kyšančios krovinio dalies. Tokie metodai užtikrina, jog vežamas objektas bus matomas ir tamsiu paros metu.
Tuo metu jei objektas yra išsikišęs bent 1 metrą, tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, privalomi ir žibintų montavimai: iš priekio balti, iš galo – raudoni, o iš šonų – oranžiniai.
Jei objektai yra vežami nesaugiai, auga ir tikimybė dalį krovinio pamesti. Tokiu atveju ne tik pametamas turtas, bet ir sukeliama avarinė situacija: kiti eismo dalyviai privalo kliūtį, esant minimaliam automobilių srautui ir galimybėms, pašalinti patys.
„Neseniai važiuojant namo ant kelio pastebėjau vėjo nulaužtas šakas. Jos trukdė eismui, tačiau priešais važiavusios mašinos nesustojo ir jų nepatraukė. Aš įsijungiau avarinį, apsivilkau ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir patraukiau“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo D.Kanapinskas.
Jei visgi kliūties patraukti nepavyksta, reikia apie šią pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, įspėti kitus eismo dalyvius.
Tad akivaizdu, jog blogai pritvirtintas krovinys gali sukelti nemalonių problemų. Geriau sugaišti daugiau laiko ir krovinį pritvirtinti teisingai, nei po to turėti papildomų problemų. O ir žymėjimo priemonių – tvirtinimo diržų, skydelių – galima nebrangiai nusipirkti beveik visuose didžiuosiuose prekybos centruose, ūkinių prekių parduotuvėse.
Daiktų gabenimui rekomenduoja aerodinamines bagažines
D.Kanapinskui antrina ir ilgus metus „Keliai.Mašinos.Žmonės“ laidą vedęs žurnalistas Valdas Vilūnas. Pasak pašnekovo, prieš vežant didelių gabaritų krovinį ypač svarbu nepersistengti su šio svoriu ir dydžiu, mat pervertinę galimybes rizikuosite savo ir kitų sveikata.
„Negali krovinys ar daiktai sverti daugiau, nei jūsų automobilis gali pavežti. Jei kyla abejonių, koks gi yra tas saugus svoris, visą informaciją galite rasti transporto priemonės techniniame pase – kiekvienas gamintojas nurodo maksimalų leidžiamą krovinio svorį.
Jeigu sunkius daiktus pritvirtinsite netolygiai, mašina taps nestabilia, suprastės vairavimas, prarasite stabdžių efektyvumą“, – aiškino V.Vilūnas bei pridūrė, jog netinkamas gabenimas yra labai nesaugus ir net pavojingas, o ir pareigūnai už tokias pražangas tikrai nepasigailės.
Žurnalistas atkreipė dėmesį ir į ant stogo gabenamus krovinius. Anot V.Vilūno, jeigu tik įmanoma, daiktams transportuoti vertėtų naudoti aerodinamines stogo bagažines.
Jos dažniausiai turi patikimus tvirtinimus, o aptakios bagažinės formos mažina ne tik kuro sąnaudas, bet ir triukšmą. Priešingu atveju, tiesiog ant stogo tvirtinamus stambius daiktus privalu kruopščiai pritvirtinti, o vežti reikia labai atsargiai, mažesniu, nei esate įpratę važiuoti greičiu, mat šiek tiek stipriau paspaudus greičio pedalą, tikėtina, jog vežamas objektas paprasčiausiai bus nupūstas. Apie tokį netinkamo greičio pasirinkimą gabenant sunkų sofos čiužinį papasakojo ir V.Vilūnas.
„Anuomet draugas su lengvuoju automobiliu pasisiūlė į kaimą nuvežti sunkų sofos čiužinį su mediniu rėmu. Ant automobilio stogo buvo krovinio tvirtinimo lankai, tad čiužinį pritvirtinom labai kruopščiai, su specialiais užveržiamais diržais. Užmiestyje iš pradžių važiavome gan lėtai – apie 60 km/val. greičiu, tačiau jaunajam kolegai greitai pabodo toks kelionės ritmas ir jis spustelėjo greičio pedalą iki 95 km/val.
Staiga pasigirdo pokštelėjimas, automobilis susvyravo, o aš atsisukęs atgal pamačiau kaip čiužinys lyg kokia būrė pakilo į viršų, apsivertė ore ir, laimei, nusileido į griovį. Mums labai pasisekė, kad kelias buvo tuščias ir niekam jokios žalos.
Automobilio krovinio tvirtinimo lankai ant stogo buvo išrauti su visais varžtais“, – įspūdžiais dalijosi žurnalistas. Jis pasakojo, kad automobilio stogą kolega tąkart suremontavo, o čiužinys tarnauja iki šiol.
Svarbu pabrėžti ir tai, jog blogai pritvirtinus krovinį ir nutikus nelaimei, draudimas žalos neatlygins. Tuo metu pamestas objektas sukels nepatogumų ir kitiems eismo dalyviams: Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog ant kelio pastebėjus kliūtį, reikia saugiai sustoti ir aiškiais bei suprantamais gestais stabdyti kitus vairuotojus. Jei yra galimybė, šią patraukti bei apie įvykį pranešti 112.
