Rajoniniais ar magistraliniais keliais dažniau keliaujantys vairuotojai pastebi ne vieną neatsargiai sustojusį vairuotoją.
Kartais tie sustojimai, žinoma, yra būtini dėl automobilių gedimo ar vairuotojo, keleivių sveikatos sutrikimų, tačiau neretai jie būna ne pirmo būtinumo arba neatsargūs: „numetę“ transporto priemonę kelyje vairuotojai bėga į krūmus atlikti gamtinių reikalų, iš bagažinės pasiimti kokių nors daiktų ar dėl kitų mažareikšmių dalykų.
Tokių dalykų būtų galima išvengti, jei kelionė būtų atidžiai planuojama.
Vokietijoje tai būtų sunkiai įsivaizduojama
Automobilių žurnalistas ir laidos apie automobilius „Motorai“ vedėjas Jurgis Paplaitis sako, jog tokių neatsargių vairuotojų šalies keliuose, deja, vis dar tenka sutikti.
„Vokietijoje tai būtų sunkiai įsivaizduojama. Mes greitkeliais ir automagistralėmis važiuojame 110–130 km/val. greičiu, o pas juos greitis yra neribotas – tik pirma juosta sunkvežimiai važiuoja 90 km/val., o kitose juostose neretai greitis yra neribojamas, srautas – kur kas intensyvesnis.
Vos neleistinai ar tam neskirtose vietose sustojus greitkelyje tau „įsegs“ nemenką baudą, nes tokie sustojimai – didžiulis pavojus gyvybei“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo J.Paplaitis.
Tvarkingumu garsėjančioje Vokietijoje, pasak automobilių žurnalisto, ilgai netenka laukti ir pareigūnų arba kitos pagalbos – jie greitai atvyksta ir teiraujasi, kas nutiko ir kodėl transporto priemonė stovi kelyje.
Pasak žurnalisto, visi vokiečiai žino, kad sugedus automobiliui reikia įjungti avarinę šviesos signalizaciją, pastatyti įspėjamąjį trikampį ženklą, užsivilkus šviesą atspindinčią liemenę perlipti kelio atitvarus ir saugiai laukti pagalbos, nes avarijos ten – ne tik dažnos, bet ir labai skaudžios.
„Kai pamatai, kas lieka iš automobilių, kai į juos atsitrenkia kitos transporto priemonės, supranti, kad tai – ne juokai“, – tęsė J.Paplaitis.
Saugaus vairavimo mokytojas pasakoja, kad panašų nelaimingą įvykį turėjo ir jo draugai – sustojus leistinoje vietoje į juos, viršydamas greitį, trenkėsi kitas automobilis. „Tuomet žmonėms buvo ką tik gimusi dukrytė – jie vos spėjo išlipti iš automobilio ir įvyko avarija, automobilis liko nepataisomas. Jei būtų uždelsta bent minute, neaišku, kuo viskas būtų pasibaigę...“ – svarsto D.Kanapinskas.
Vairavimo mokytojas apgailestauja, kad kai kuriems vairuotojams kelyje reikia sustoti „čia ir dabar“.
„Pats auginu vaikus, žinau, kaip kartais būna sudėtinga – ko nors užsimano arba kažkas nutinka... Vienas bičiulis keliaudamas turi kas 50 km sustoti, nes jo dukrą važiuojant automobiliu siaubingai pykina, tad reikia iš anksto tiksliai suplanuoti keliones.
Taigi nutinka įvairiausių situacijų, negalime smerkti visų tėvų, vairuotojų, nes nutinka ir netikėčiausių dalykų, tačiau reikėtų vengti nereikalingų sustojimų“, – pridūrė D.Kanapinskas.
Pasak saugaus eismo žinovo, verta pakalbėti ir apie vairuotojų sąmoningumą – esą kitiems nusispjauti į visuomenės normas ir taisykles, todėl jie sustoja priverstinio (avarinio) sustojimo juostose net tada, kai to daryti nebūtina. Jei tokie vairuotojai pasirinktų sustoti tam skirtose vietose, aikštelėse ar degalinėse, eismas būtų kur kas saugesnis.
Kaip ir kur sustoti saugiai
KET numato, jog automagistralėse ir greitkeliuose draudžiama sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles; taip pat draudžiama apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas) arba važiuoti atbulam; įvažiuoti į automagistralę ar greitkelį arba išvažiuoti iš jų tam neskirtose vietose.
Taisyklės taip pat aiškiai apibrėžia automobilių sustojimą ir stovėjimą gatvėse bei kituose keliuose. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje.
Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Tuo metu neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.
Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.
Saugaus vairavimo mokytojas D.Kanapinskas aiškina, kad jei yra sustojama priverstinai, būtina įjungti avarinę šviesos signalizaciją, o jei ši neveikia – reikia pastatyti avarinį sustojimo ženklą: gyvenvietėse mažiausiai 25 metrus iki transporto priemonės, ne gyvenvietėse – 50 metrų.
Vairavimo mokytojas sako kai kuriuose keliuose pasigendantis daugiau sustojimo vietų: „Aukščiausios kategorijos keliuose – automagistralėje bei greitkeliuose – sustojimo vietos yra tinkamai suprojektuotos, jų yra pakankamas kiekis.
Jei būtų daugiau įvažiavimų ar išvažiavimų – kiltų papildomų nesaugumų, tad didžiulis klausimas, ar jų būtų galima įrengti daugiau. Tačiau apie papildomų aikštelių įrengimą būtų galima pasvarstyti rajoniniuose keliuose.“
Savo ruožtu automobilių žurnalistas J.Paplaitis turi ir kitą pasiūlymą, kuris esą plačiai naudojamas Vokietijoje.
„Šios šalies keliuose yra nurodyta, koks yra atstumas iki kitos degalinės. Jie kelio ženkle nurodo ir už kiek kilometrų ar metrų bus viena degalinė, ir už kiek – tolimesnė.
Tarkime, viena būna už 800 metrų, o kita – už 40 km. Lietuvoje nurodoma tik artimiausia degalinė. Jei būtų nurodoma papildoma informacija ir apie kitą galimą sustojimą, vairuotojai galėtų planuoti kelionę, paskaičiuoti degalų likutį, nuspręsti – sustoti dabar, ar vėliau“, – siūlymą pateikė J.Paplaitis.
