Jonavos geležinkelio tiltas išskirtinis konstrukciniu ir eksploataciniu požiūriu – jis sudarytas iš dviejų atskirų tiltų. Neries žemupio pusėje esantis tiltas šiuo metu nenaudojamas, o aukštupio pusėje esančiu tiltu važiuoja traukiniai.
Projekto metu bus rekonstruojamas būtent Neries upės žemupio pusėje esantis, šiuo metu nenaudojamas tiltas – bus keičiami susidėvėję ir reikalavimų neatitinkantys jo elementai. Po atliktų darbų juo bus nukreiptas geležinkelio eismas.
„Šio projekto metu numatyta rekonstruoti kairiąją tilto pusę, kuri buvo atstatyta po Antrojo pasaulinio karo, t. y. 1948 metais. Darbų metu bus pakeista visa senoji tilto santvara nauja, kuri vizualiai beveik nesiskirs. Taip pat bus rekonstruotos krantinės ir vidurinė tilto atramos, praplatinta geležinkelio kelio sankasa, įrengta nauja balastinė viršutinė geležinkelio konstrukcija“, – kalbėjo vienos rangovių „Eurovia CS“ filialo Lietuvoje vadovas Julius Šimkevičius.
Leis važiuoti greičiau
IX B koridorius, į kurį patenka tiltas Jonavoje, jungia pagrindinį Lietuvos krovinių ir logistikos centrą Klaipėdos jūrų uostą su Vilniumi, Baltarusija, Ukraina ir Rusija. Nuo šio tilto prieinamumo priklauso nenutrūkstamas ir efektyvus geležinkelių paslaugų teikimas visoje šalyje – alternatyvių pravažiavimų tiesiog nėra.
Rekonstravus nenaudojamą tiltą keleiviniai traukiniai galės juo važiuoti iki 120 km/h greičiu, tuo tarpu krovininiai – iki 90 km/h. Šiuo metu naudojamu, aukštupio pusėje esančiu tiltu traukiniai gali važiuoti tik 70 km/h greičiu. Planuojama, kad įgyvendinus projektą pastarasis bus užkonservuotas.
Projektą planuojama įgyvendinti per kiek daugiau nei dvejus metus – jį užbaigti numatyta 2022 m. trečiąjį ketvirtį. Šiuo metu projekto įgyvendinimo finansavimui bus naudojamos „Lietuvos geležinkelių infrastruktūros“ lėšos, tačiau tikimasi projektą dalinai finansuoti ES lėšomis. Darbų kaina sieks 12,5 mln. eurų.
Susprogdintas per karą
Geležinkelio tiltas per Nerį Jonavoje atsirado dar carinės Rusijos okupacijos metais, kai Lietuvoje buvo nutiestos strategiškai svarbios, vėliau sujungtos geležinkelio linijos Liepoja-Kaišiadorys ir Lentvaris-Romnai. Carinės Rusijos valdžia norėjo turėti tiesioginį susisiekimą tarp tuo metu svarbiu prekybiniu uostu laikytos Liepojos ir Rusijos gilumų.
311 km ilgio geležinkelio trasa nuo Kaišiadorių iki Liepojos vedė per Jonavą, Kėdainius, Radviliškį, Šiaulius, Kuršėnus, Mažeikius ir Priekulę, tad Jonava tapo svarbiu geležinkelių ir sausumos kelių mazgu bei pramonės centru. Pirmasis medinis 140 metrų ilgio geležinkelio tiltas per Nerį buvo suręstas dar 1871-1873 m.
Vėliau, 1904 m., pastatytas keturių angų, daugiau nei 200 metrų ilgio metalinis tiltas. Dar po dešimtmečio sumontuotas naujas tiltas pagal inžinierių Petro ir Anupro Vileišių projektą.
Abu tiltai buvo susprogdinti Antrojo pasaulinio karo metu. Senasis, 1904 m. statytas tiltas, buvo atstatytas sovietmečiu, tuo tarpu pagal Vileišių projektą statyto tilto išliko tik tašytais granito luitais apmūrytas vidurinis tauras.
Susiję straipsniai
Numatyti eismo ribojimai
Rekonstruojant Jonavos geležinkelio tiltą numatyti ir eismo apribojimai. Dalyje Panerių g. automobilių eismas bus draudžiamas nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. rudens. Uždarius kelio atkarpą eismas bus nukreipiamas kitomis miesto gatvėmis.
Taurostos g. dalyje daliniai eismo ribojimai truks tris mėnesius nuo 2021 m. rugpjūčio.