„Gruodžio 11 diena. Visa Agrastų gatvė užstatyta „furomis“, – raportuoja vaizdo įraše vietos gyventojas. Kas vyksta šioje Aukštųjų Panerių gatvėje, jis filmavo nuo šalia esančio geležinkelio tilto.
Keli Agrastų gatvės namai nuo dienomis ir naktimis po gyventojų langais stovinčių vilkikų kenčia jau keletą metų. Vieni sunkvežimiai suvažiuoja į logistikos ir muitinės tarpininko paslaugas teikiančią įmonę „Ferogama“, kiti tiesiog šiaip laukia, kol iškraus krovinius kitose bendrovėse.
Rodos, netvarkai turėjo ateiti galas, kai savivaldybė įrengė kelio ženklus, draudžiančius Agrastų gatvėje stovėti savaitgaliais ir nuo 17 iki 8 valandos darbo dienomis. Tačiau vilkikų vairuotojai nepaiso ženklų, nes policija atokiame sostinės rajone – reta viešnia.
Žiemą kabinose šildosi
Pasak arčiausiai gatvės daugiabutyje gyvenančio Genadijaus, žiema gyventojams yra prasčiausias metas, nes vilkikų vairuotojai šildosi kabinose paleidę variklius: „Nors langai ir uždaryti, išmetamosios dujos pro menkiausius plyšelius veržiasi į vidų. Apie atidarytą langą net negalvok.“
Genadijus pirmadienį Agrastų gatvėje suskaičiavo apie 30 vilkikų. Daugiausia jų būna prie „Ferogamos“ ir kitoje aikštelėje prie parduotuvės „Aibė“. Tačiau keli sunkvežimiai buvo likę ir naktį.
Antradienį vilkikų buvo mažiau, tačiau ne vienas stovėjo aikštelėje įjungtu varikliu. Tuo metu krovinį atvežęs Nikolajus širdo, kad savivaldybė pristatė ženklų, draudžiančių čia likti naktimis: „Nakvok, kur nori, nors ir miške. Niekam vairuotojai nerūpi.“
Susitikę keli vairuotojai garsiai aptarė reikalus, sklido riebūs rusiški keiksmažodžiai. Tiesa, aikštelėje buvo pastatytas atliekų konteineris, nes anksčiau šiukšlėmis buvo nuklotos visos pakelės.
Kitoje gatvės pusėje – lengvasis automobilis, prie kurio pritvirtinti baltarusiški numeriai. Apskritai šalia namų langų dažniausiai sustoja vilkikai iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. Arba jų vairuotojai būna iš šių Rytų valstybių.
Atlieka gamtinius reikalus
Kitam Aukštųjų Panerių gyventojui Laurynui bjauriausia, kad vilkikų vairuotojai čia pat ir gamtinius reikalus atlieka: „Prie geležinkelio stoties yra tualetas, bet abejos jo durys užrakintos. Šalia Agrastų gatvės buvo tanki gyvatvorė, tai ten tuštindavosi. Dėl to gyvatvorę išretino, dabar ji peršviečiama.“
Ne kartą gyventojai filmavo, fotografavo, kaip išlipę iš kabinų vairuotojai prie pat durų šlapinasi. Buvo, kad prispirti gamtinių reikalų kai kurie ir į gyventojų daržus, už sandėlių nulėkdavo. Kai vilkikai išvažiuoja, gyventojai randa išmestų plastikinių butelių su šlapimu, išmatomis, tad ir infekcijų tikimybė didelė.
Laurynas svarstė: muitinės tarp gyvenamųjų namų Europoje nerasi, tačiau vieta logistikos verslui palanki, todėl gyventojams tenka kentėti.
Apie atsakomybę nekalba
Buvęs „Ferogamos“ vadovas Jonas Viesulas aiškino, kad muitinėje turi būti tvarka.
Suprask – jos teritorijoje vilkikai ilgai užsibūti negali.
Gyventojai iš jo yra net girdėję, kad Aukštieji Paneriai – ne Birštonas ar Druskininkai, kur gali mėgautis ramybe.
Tai pramoninis rajonas, kuriame ir butai pigesni. O jeigu jau kas nors neišsimiega, tai gal yra kitų priežasčių?
Neapsikentę gyventojai daugybę kartų kvietė policiją, ji į Agrastų gatvę jau net nenori važiuoti.
Pareigūnai pataria kaimynams patiems kalbėtis su vilkikų vairuotojais.
Nors Muitinės departamentas žadėjo sudaryti palankesnes sąlygas krovinius atvežusiems vairuotojams, dabar jo atstovas Laimis Žlabys pareiškė, kad teisės aktai nenurodo, jog muitinė privalo kontroliuoti, kas vyksta už jos ribų.
Atsakomybės kratėsi ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis. Jis sakė, kad ne sostinės valdžios pareiga įrengti prie muitinės automobilių stovėjimo aikštelę ar tualetą.
Vertė kaltę savivaldybei
Anksčiau J.Viesulas aiškino, kad mėgino spręsti problemas kreipdamasis į savivaldybę. Jis lankėsi pas Eismo valdymo poskyrio vedėją Eduardą Garbovskį. Mat praėjusiais metais grįžęs po atostogų jis šalia įmonės teritorijos rado netaisyklingai sustatytus kelio ženklus.
„Norėjau pamatyti ženklų įrengimo schemą, nes vilkikų vairuotojai juokėsi: „Visą Europą išmaišėme, bet taip pastatytų kelio ženklų dar nematėme“, – prisiminė J.Viesulas.
Vienas draudžiantis stovėti ženklas buvo įrengtas tiktai 30 centimetrų nuo „Ferogamos“ teritorijos.
Ilgai valdininkai ieškojo schemos, kuria remiantis buvo įrengti ženklai.
Tokia schema turi būti suderinta su policijos pareigūnais, kitomis institucijomis. Skambino bendrovės „Biseris“ atstovams, kurie įrengia ženklus, teiravosi, kas nurodė atlikti šį darbą Agrastų gatvėje.
Po ilgų paieškų schema atsirado, tik paaiškėjo, kad ji pasenusi. Kelio ženklai buvo nupiešti tušinuku ant seno plano. Ant jo švietė įrašai: „Ženklas seniai dingęs.“
„Savivaldybėje siūliau: susėskime visi kartu, pasikvieskime gyventojus ir išspręskime visas problemas. Kodėl gyventojai iki šiol nė karto į mane nesikreipė?“ – klausė J.Viesulas.
Jis savivaldybėje užsiminė, kad dėl padėties Agrastų gatvėje lankėsi jau anksčiau, nurodė valdininko pavardę. Šis niekuo nepagelbėjo. Tad verslininkas nutarė užsukti pas jį su kitų valdininkų palyda.
Čia J.Viesulas pradėjo juoktis prisiminęs vaizdą, kurį pamatė atvėręs kabineto duris: „Valdininkas buvo su mažamete dukrele.
Stalas gal pusantro metro, o ant jo pastatytas didžiulis tiltas iš sąvaržėlių. Tai ką su tokiu valdininku kalbėti?“
J.Viesulas gailisi, kad tilto savivaldybės kabinete nenufotografavo. Tada jis pamanė, kad šalia yra vaikas, kurio fotografuoti nevalia.
Išėjus iš savivaldybės, po valandos „Ferogamos“ apsaugininkai J.Viesului raportavo, kad atvažiavę „Biserio“ vyrai visus ženklus nupjovė.
Dabar ženklai jau įrengti kitaip. Tik naudos iš jų nedaug.
