Kas įvyksta eismo įvykio metu?
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Rytis Vosylius pasakoja, jog tenka išgirsti skeptikų, kurie aiškina, neva čia tik „jo reikalas, jeigu važiuoja neužsisegęs, pats susižalos ir tai tik jo bėda“.
„Taip nėra, nes įvykus susidūrimui, smūgiui, tai ir vairuotojas, ir keleiviai gali trenktis vieni į kitus. Dažniausiai nukenčia gyvybiškai svarbiausios kūno dalys, pavyzdžiui, galva. Jos sužalojimas neretai būna ir mirties priežastis. Neretai diržų neprisisegę eismo dalyviai išlekia per langą, neprisegti specialiose saugos kėdutėse per automobilio langus išskrenda vaikai, vairuotojai trenkiasi į vairą, į prietaisų skydelius. Tai tikrai pavojinga“, – teigia policijos atstovas.
Kas įvyksta automobiliui važiuojant 80 km/val. greičiu ir susidūrus su kita transporto priemone ar atsitrenkus į kliūtį.
- Praėjus 0,026 sek. po smūgio, deformuojamas automobilio buferis. Jėga, 30 kartų didesnė už automobilio svorio jėgą, sustabdo jį. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau juda į priekį automobilio greičiu;
- Po 0,039 sek. vairuotojas kartu su sėdyne staigiai bloškiamas į priekį apie 15 centimetrų;
- Po 0,044 sek. vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą; Po 0,050 sek., sumažėjus automobilio greičiui, jį (automobilį) ir keleivius pradeda veikti inercijos jėga 80 kartų didesnė už jų svorio jėgą;
- Po 0,068 sek. vairuotojas 9 tonų jėga atsitrenkia į prietaisų skydelį; Po 0,092 sek. vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis galvomis trenkiasi į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinas traumas;
- Po 0,100 sek., atsitrenkęs į vairą, vairuotojas nubloškiamas atgal;
- Po 0,110 sek. automobilis palengva pradeda judėti atgal;
- Po 0,113 sek. už vairuotojo sėdintis keleivis, jei jis taip pat neužsisegęs saugos diržo, atsiduria vienoje linijoje su vairuotoju, t. y., trenkiasi į vairuotojo sėdynę ar patį vairuotoją ir susižeidžia (dažniausiai mirtinai arba patiria sunkias traumas);
- Po 0,150 sek. viskas baigiasi. Metalo nuolaužos ir stiklų šukės krenta ant žemės. Eismo nelaimės vietą apgaubia dulkių debesis...
- Viskas įvyko greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės dalis.
Svarbu suformuoti įprotį
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap pastebi, kad vairuotojai turėtų nuosekliai siekti, kad susiformuotų įprotis užsisegti saugos diržą.
„Kiekvieną kartą atsisėdus į automobilį, prieš jį užvedant ar prieš pasukant automobilio raktelį, reikėtų pagalvoti apie saugos diržą ir jį užsisegti. Arba kitaip tariant, pasitikrinti, ar saugos diržas yra užsegtas. Jeigu neužsegtas, automobilio neužvesti. Arba užvedus automobilį, neįjungti pavaros, kol nėra užsegtas saugos diržas“, – pataria psichologė.
Jos teigimu, labai svarbu yra nuoseklumas, žinojimas, kad tam prireiks laiko, įprotis, įgūdis nesusiformuos per 3 dienas ar per savaitę, todėl būtina kontrolė. Reikia stebėti, kaip sekasi įgyvendinti tai, ką esi užsibrėžęs.
„Jeigu aš sau išsikeliu tikslą, kad privalau visada užsisegti saugos diržą, ir žinau, kad tai būtina dėl mano saugumo, ne todėl, jog policija gali nubausti, ne todėl, kad tai gal kažkoks perteklinis reikalavimas, kurį turiu atlikti tik todėl, kad noriu turėti vairuotojo pažymėjimą. Ne, reikia įsitikinimo, kad tą privalau daryti dėl savo saugumo. Pirmas veiksmas, kurį padarau atsisėdęs į automobilį – prisisegu saugos diržą. Kitaip tariant, yra situacija – yra ir veiksmas. Atsisėdu, seguosi, užvedu automobilį“, – sako psichologė V.Šap.
Atsakomybė ir bendrakeleiviams – patartina įprotį formuoti drauge
Pasak pašnekovės, jeigu žmogus važiuoja automobilyje ne vienas, o su kitais žmonėmis, tarkime, veža vaikus į mokyklą ar veža partnerį į darbą, galima paprašyti, kad visi kartu formuotų šį įprotį.
„Susėdate į automobilį ir galite turėti kiekvieną rytą rutininį klausimą: „Kaip diržai?“ Automobilis neužvedamas, kol visi neprisisega diržų. Įtraukti kiti šeimos nariai labai palaiko ir motyvuoja“, – pataria psichologė.
Per kiek laiko susiformuoja įprotis, kad pradėtumėte užsisegti diržą automatiškai, apie tai net nebegalvodami? Psichologė sako, jog tai priklauso nuo žmogaus, nuo jo charakterio, nuo jo gebėjimų, motyvacijos.
Svarbu yra tai, ar žmogus formuoja įprotį naujai, nes ką tik išlaikė vairavimo egzaminą ir pradeda vairuoti savarankiškai. Ar ilgą laiką važiuodavo neprisisegęs saugos diržo ir dabar nusprendė tą savo netinkamą įprotį pakeisti tinkamu.
„Pakeisti įprotį užtrunka ilgiau negu suformuoti naują. Todėl ir yra rekomendacijos jauniems vairuotojams. Kol jie mokosi, vairavimo instruktoriai prižiūri ir labai griežtai reikalauja prieš užvedant automobilį prisisegti saugos diržą. Todėl, vos tik įgijus teisę vairuoti savarankiškai, gavus vairuotojo pažymėjimą, žymiai greičiau ir lengviau suformuoja naujas įprotis, kol jūs dar neturite netinkamo įpročio važinėti neprisisegus saugos diržų“, – pastebi psichologė.
Specialistė sako, jog labai svarbu save stebėti ir matyti, kaip sekasi tą daryti. Jeigu žmogus pastebi, jog keletą kartų per savaitę jau tą daro automatiškai, labai retai išvažiuoja neprisisegęs – tai jis jau mato rezultatą.
„Tai yra labai svarbu savo motyvavimui: aš stengiuosi, aš kontroliuoju savo elgesį ir pastebiu, kad vis dažniau ir dažniau prisisegu diržą automatiškai. Net ir važiuodamas netolimą atstumą, tarkime iki už gatvės kampo esančios artimiausios parduotuvės“, – sako psichologė V.Šap.
Važiavimas neužsisegus saugos diržo – vienas pavojingiausių pažeidimų
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Rytis Vosylius pasakoja, kad daugiau kaip prieš 15 metų Europos Komisija atkreipė dėmesį, jog važiavimas be saugos diržų yra vienas pavojingiausių eismo pažeidimų.
„Tai ne eismo įvykių kilimo priežastis, tačiau pasekmė. Dėl to žūva arba būna sužeista labai daug žmonių. Visose šalyse pradėtas skirti labai didelis dėmesys šiam reikalavimui, sustiprintos kontrolės priemonės, sugriežtintos nuobaudos, pasirodė socialinė reklama. Ne tik baudom, bet ir per žmonių sąmonę buvo bandoma įpratinti segtis diržus“, – prisimena R.Vosylius.
Aktyvios priemonės davė rezultatus. 2007 m. vieną savaitę buvo tikrinami diržai visoje Europoje, Lietuvoje buvo nustatyta daugiau nei 3 tūkst. važiuojančių be diržų: vairuotojų ir keleivių. O pernai ir 2019 metais vykdant tokias pačias priemones – per savaitę nustatyta 300 analogiškų pažeidimų.
„2007 m. per metus būdavo nustatoma 63 tūkst. pažeidimų, kai vairuotojai ir keleiviai važiuodavo be diržų, o pernai, užpernai – apie 18 tūkst. Pažeidimų sumažėjo trigubai. Tad vairavimo kultūra labai pasikeitė, matome, kad ir žuvusių labai sumažėjo per tą visą laikotarpį. Vairuotojai tikrai segasi diržus. Aišku, tie skaičiai: 17-18 tūkst. pažeidimų – dar yra kur pasitempti, bet atkreipiu dėmesį, kad iš šio skaičiaus 2,5 tūkst. nustatėme saugos diržų neprisisegusių keleivių“, – konstatuoja policijos atstovas.
Pasak R.Vosyliaus, dalis keleivių vis dar neturi įpročio prisisegti diržo. Ir dažniausiai saugos diržus ignoruoja automobilio gale sėdintys keleiviai.
„Priekyje sėdintys keleiviai dažniausiai užsisega, nes tą padaro vairuotojas, tai jau virto įpročiu. Deja, dar neturime įpročio segtis saugos diržų autobusuose. Buvo atliekamas patikrinimas berods Panevėžyje, pareigūnai įlipo į autobusą ir nubaudė diržų neprisisegusius keleivius. Visi buvo nustebę dėl tokio reikalavimo. Bet reikalavimas yra senas, Kelių eismo taisyklėse viskas parašyta juodu ant balto“, – teigia policijos pareigūnas.
Ir vairuotojui, ir keleiviams gresia bauda
R.Vosyliaus teigimu, už šį pažeidimą keleiviams, kaip ir vairuotojui gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų, ir baudą susimokėti teks patiems diržo neprisisegusiems keleiviams. Pakartotinai padarytas toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių.
Lietuvos kelių policijos tarnyba primena saugos diržų naudojimo taisykles ir išimtis, kada vairuotojui galima nesegėti saugos diržo:
● Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“.
Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
● Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.
● Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
● Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis.
● Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.
● Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
● Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
● Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve.
Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
