Vilnietis pasipiktino Vakariniame aplinkkelyje važinėjančiais traktoriais: jų čia neturėtų būti

Po eismo įvykio sostinės Vakariniame aplinkkelyje, kurio metu lengvojo automobilio vairuotojas atsitrenkė į priešais važiavusį traktorių, kai kuriems miestiečiams kilo klausimų, ar lėčiau važiuojanti sunkiasvorė technika apskritai gali važiuoti šiuo keliu. Vis tik pareigūnai tvirtina, kad traktoriai, važiuojantys aplinkkeliu, jokių taisyklių nepažeidžia.

Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>D.Umbraso nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>D.Umbraso nuotr.
Patruliai.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Patruliai.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>D.Umbraso nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>D.Umbraso nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2021-03-28 15:42

Kovo 19 d. „Volvo“ markės automobilio vairuotojas atsitrenkė į priešais važiavusio traktoriaus „CAT“ galinę dalį. Vienam iš vairuotojų prireikė medikų pagalbos. Eismo įvykis įvyko Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje, nuvažiavime Pavilnionių gatvės link.

Po šio eismo įvykio į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi skaitytojas Simonas: „Remiantis Vilniaus m. sav. administracijos (VMSA) informacija, Vilniaus Vakarinis aplinkkelis – greito eismo gatvė, todėl leistinas greitis – 90 km/val., vietomis mažinamas iki 70 km/val. dėl jungčių. Šis kelias savitas – skirtas greitai apvažiuoti miestą“.

„Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad vairuotojui draudžiama: važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant kitų transporto priemonių eismą (135.3.). Traktorius gali važiuoti 30–40 km/val greičiu ir dėl savo savitumo jis negali pasiekti aplinkkelyje transporto priemonių greičio. Būtina pažymėti, kad aplinkkelyje greitis kartais siekia ir 100 km/val., todėl greičių skirtumas tarp traktoriaus ir lengvojo automobilio gali siekti apie 2,5–3 kartus.

Tai gan didelis skirtumas ir akivaizdu, kad pažeistas KET 135.3 punktas. Tai, kad nutiko nelaimė minėtame kelyje, geriausias pavyzdys, kas būna, kai greito eismo kelyje leidžiama važiuoti traktoriams. Visa laimė, kad niekas nežuvo, tačiau nelaimės atveju tikėtina, jog žūtų visai ne kaltas žmogus ar kiti keleiviai, nors KET pažeidėjai – traktorių vairuotojai, kurie sukelia avarines situacijas“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė Simonas.

Vilnietis minėjo, kad greta aplinkkelio yra Laisvės pr., Justiniškių, Ukmergės ir kitos gatvės – ten nėra tokio didelio leistino greičio ir traktoriai netrukdytų kitiems eismo dalyviams, nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei. Jo nuomone – apvažiuoti aplinkkelį įmanoma.

Pasak pašnekovo, jeigu nėra galimybių kitaip važiuoti – traktorius turi būti užkeltas ant platformos ir pervežtas iki tikslo.

„Kasdien tenka matyti lėtai važiuojančius traktorius – jie kelia pavojų, tiesiog ne visos avarinės situacijos baigiasi avarijomis. Be kita ko, sudėtinga nustatyti galimos avarijos priežastis, kai toks traktorius apvažiuojamas staigiai sukant į kairę ar dešinę pusę.

Aplinkkelis, skirtas greitai apvažiuoti miestą, tačiau toks tranzitinis kelias neturi būti skirtas visiems – čia nėra leidžiamas viešasis transportas, nėra stotelių“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino Simonas.

Pašnekovas mano, kad kelio savininko pareiga užtikrinti, kad eismo dalyviai būtų informuojami apie galiojančius draudimus ir užtikrinti eismo saugumą kelyje: „KET numato, kad važiuoti pernelyg lėtai negalima, jei traktorių vairuotojai patys nepajėgūs suprasti, kad pažeidžia KET, tai turi atsirasti atitinkami kelio ženklai. Traktorių eismas turi būti draudžiamas – tam yra specialus kelio ženklas“.

„Suprantama, jei traktorius naudojamas tvarkyti vietinį kelią, tačiau beveik visada jie tik trumpina kelią. Kažkas sutaupo kelis kilometrus, eurus, bet dėl to rizikuoja žmonių gyvybėmis.

Įsivaizduokite avarijos pasekmes – 90 km/val. ir 30 km/val. judančių transporto priemonių susidūrimą. Pasekmės daugiau negu aiškios. Pats pavadinimas „Greito eismo gatvė“ turbūt teigia, kad tai ne 30 km/val. greičio gatvė. Ar pagaliau bus uždraustas traktorių eismas aplinkkelyje, kaip tai numato KET, kad vairuotojai negali važiuoti pernelyg lėtai?“ – svarstė Simonas.

Taisyklė negalioja

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė aiškino, kad KET teigiama, jog traktoriais ir savaeigėmis mašinomis keliuose su asfalto ar betono danga arba be jos galima važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

Be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties“.

„Atkreiptinas dėmesys, kad traktoriais, savaeigėmis mašinomis važiuoti draudžiama keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, taip pat esant atitinkamiems draudžiamiesiems kelio ženklams.

KET punktas, kad važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą – netaikomas, kai lėtai važiuojama dėl transporto priemonės techninių charakteristikų“, – paaiškino D.Žilinskė.

Vilniaus Vakariniame aplinkelyje per 2020 metus įvyko 1 eismo įvykis, kuriame dalyvavo traktorius, šiais metais taip pat įvyko 1 eimo įvykis.

Didelės problemos nėra

Saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas tvirtino, kad dėl to nemato problemos, nes taisyklėse rašoma, kad traktoriams draudžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose: „Aplinkkelis nutiestas tam, kad sunkiasvoris transportas kuo mažiau važinėtų miesto keliais. Aplinkkelyje net neįrašytas minimalus greitis, kaip automagistralėje ar greitkelyje“.

Anot pašnekovo, naujesni traktoriai gali įsibėgėti iki 50 km/val., o senesni iki 30–40 km/val.: „Aišku, greičių skirtumas būna nelabai adekvatus, kai traktorius važiuoja 40 km/val., o kita transporto priemonė 90 km/val. greičiu. Tačiau per daug dėl to kaltinti nieko negalime“.

Saugaus vairavimo mokytojas pastebėjo, kad kai kurie traktoriai važiuoja įsijungę švyturėlius, kad į save atkreiptų dėmesį. Jis mano, kad reikia, jog kuo daugiau būtų pažymėtų traktorių su šviesos šaltiniais.

„Traktoriai mieste ne itin daug važinėja, aišku, dabar prasidės sezoniniai darbai, todėl jų padaugės. Bet, ar geriau, kad tas traktorius važiuotų garsiai per miestą ar aplinkkelyje?

Aplinkkelis didžiojoje dalyje turi po 2–3 eismo juostas, todėl važiuodami tokioje vietoje turėtume labiau aktreipti dėmesį į šią transporto priemonę. Manau, kad tam tikrų transporto priemonių apribojimų sudėjimas nėra labai logiškas sprendimas“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo D.Kanapinskas.

Situaciją apsvarstys

Vilniaus miesto savivaldybės eismo organizavimo skyriaus atstovai aiškino, kad Vakarinis aplinkkelis yra Vilniaus miesto teritorijos (gyvenvietės) susisiekimo tinklas koncentruojantis eismo srautus, aplenkiant miesto centrinę dalį, susisiekime tarp gyvenvietės mikrorajonų.

„Pagal KET numatyta, kad gyvenvietės kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu didžiausias leidžiamas greitis (50 km/val.) gali būti padidintas įrengiant atitinkamus kelio ženklus.

Transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/val. arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai jos lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krauti krovinio.

Dažniausiai prie minėtų transporto priemonių, kurių greitis iki 40 km/val. priskiriami traktoriai, dažniausiai minėtuose keliuose dirba kelių tvarkymo, teritorijos priežiūros aptarnaujantis transportas.

Be kita ko, automagistralėse ir greitkeliuose, kuriuose yra šiems keliams pritaikyta infrastruktūra, automobilių greičių skirtumai dažniausiai skiriasi žymiai labiau nei tranzitinėse miesto gatvėse“, – pasakojo eismo organizavimo atstovai.

Eismo organizavimo atstovai pabrėžė, kad papildomai su policija apsvarstys nurodytą eismo įvykį ir kilimo priežastis bei siūlymus dėl tam tikros rūšies transporto priemonių judėjimo ribojimo aplinkkelyje ir kitose Vilniaus miesto eismo gatvių atkarpose.

„Verta pabrėžti, kad nesvarbu, koks tai yra kelias, visi vairuotojai turi laikytis KET ir važiuoti kuo dešiniau kelkraščio. Vairuotojai turi įvertinti, kad kelyje bet kada gali pasitaikyti kliūtis ir dėl to rinktis ne maksimalų leistiną, bet saugų greitį“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė eismo organizavimo skyriaus atstovai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.