Į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi vilnietis Viktoras, kuris yra susirūpinęs, kaip yra pažeidžiamos Kelių eismo taisykės (KET), naudojantis elektriniais paspirtukais.
„Lietuvoje elektriniai paspirtukai gali važinėti dviračių takais ir šaligatviu, jei projektinis greitis yra iki 25 km/val., o galia siekia iki 1 kW. Jeigu elektrinės transporto priemonės projektinis greitis yra nuo 25 km/val. iki 45 km/val., jis laikomas mopedu ir gali važiuoti tik gatvėmis: turi turėti valstybinį numerį, draudimą ir techninę apžiūrą. Jeigu elektrinės transporto priemonės greitis yra virš 45 km/val., tai yra motociklai ir motoroleriai“, – teigė Viktoras.
Vilnietis nesupranta, ar normalu važinėti tokiomis elektrinėmis transporto priemonėmis dideliu greičiu šaligatviais ir dviračių takais: „Kur žiūri policija? Ar bus laukiama, kol jų padaugės ir kas nors bus mirtinai pervažiuotas?“. Taip pat vilnietis pateikė „Youtube“ platformoje rastą medžiagą, kur paspirtukininkas važiuoja dideliu greičiu.
Turi ribojimus
Paspirtukus parduodančios įmonės atstovas minėjo, kad paspirtukai turi ribojimus iki 25 km/val., tačiau juos galima perprogramuoti ir maksimalus greitis tampa didesnis.
Pasak pašnekovo, maksimalus greitis priklauso nuo to, ką gamintojas yra padaręs: „Kai kurių paspirtukų varikliai turi silpnesnius arba galingesnius variklius. Galingesni varikliai skirti tam, jog paspirtukininkas galėtų užkilti į kalną. Be to, galima užprogramuoti, kad paspirtukas važiuotų greičiau“.
Įmonės atstovas mano, kad su paspirtukais nereikėtų važiuoti didesniu greičiu nei 25 km/val., nes paspirtukas turi pakankamai mažus ratus ir neturi didesnių saugumo funkcijų.
„Ši transporto priemonė turėtų būti skirta nedideliems atstumams, kai gali nuvykti nuo taško A iki B. Nereikėtų su paspirtuku lakstyti gatvėmis ar šaligatviais“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo paspirtukus parduodančios įmonės atstovas.
Paspirtukas dabar turi kitą paskirtį
Vairavimo mokytoja Olga Židovlenkova minėjo, kad vilnietis Viktoras iš dalies yra teisus: „Paspirtukas dabar naudojamas kaip transporto priemonė, o ne pramogoms“.
Pati O.Židovlenkova irgi turi paspirtuką, tačiau jį naudoja tik per varžybas, kai reikia susipažinti su lenktynių trasa.
„Pavyzdžiui, autosporte yra mašinos, kurios nedalyvauja eisme – jos atvežamos su priekaba į varžybas. Taip galėtų būti ir su paspirtukais“, – kalbėjo vairavimo mokytoja.
Pašnekovė tvirtino matanti paspirtukininkų, kurie nardo tarp automobilių be jokių apsaugų, žibintuvėlių bei yra tamsiai apsirengę: „Tačiau yra ir drausmingesnių, tokių, kurie užsideda šalmą, ryškiaspalvę liemenę bei važiuoja kelkraščiu, kad netrukdytų pėstiesiems ir automobiliams“.
Pasak pašnekovės, paspirtukais važiuoti skirta dviračių takais, tačiau dviratininkai nenori jų priimti: „Anksčiau vyko kova tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, o dabar dar atsirado paspirtukininkai“.
O.Židovlenkova mano, kad kai kur reikėtų drausti važinėti su paspirtukais: „Ypač reikia stebėti vietas, kur yra didelis žmonių srautas, nes pėstieji eina atsipalaidavę, o tie paspirtukai nesigirdi“.
Taip pat pašnekovė pabrėžė, kad, pavyzdžiui, vaikai yra labiau išsiblaškę, todėl jie gali nepastebėti paspirtuko.
Neaišku, kokia tai priemonė
Technines apžiūras (TA) atliekančių įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas tvirtino, kad paspirtukininkų važiavimo greitis virš 25 km/val. primena egzistuojančią ir pradedančią įsisenėti problemą su teisės aktais, kuri „paspirtukų–monstrų“ niekaip neklasifikuoja.
„Paspirtukai vis dar neregistruojami ir viešajame eisme dalyvauja nelegalai – jais važinėtis galima tik uždarose teritorijose. Jei į techninę apžiūrą su tokia transporto priemone atvyktų žmogus ir sakytų: „mano paspirtukas yra motoroleris“, tai kontrolieriai jį atitinkamai vertintų, tačiau, kol kas nieko panašaus nebuvo“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė R.Gabartas.
R.Gabartas pabrėžė, kad bėda ir ta, jog policijos pareigūnai, kelyje sustabdę tokį greitą paspirtuką, greičiausiai, neturėtų kaip pamatuoti jo galingumą ir maksimalų greitį: „Girdėjau, kad transporto priemonės su elektros variklio identifikavimu, registravimu ir eismo dalyvių saugumo užtikrinimu ne sykį buvo aptarinėjamos Susisiekimo ministerijoje ir „Regitroje“, bet visi tie pokalbiai baigėsi niekuo, tvirtinant, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas bei kad trūksta eismo dalyvių kultūros ir pagarbos vieni kitiems“.
Pyksta ir B.Vanagas
Neseniai feisbuke pasirodęs Benedikto Vanago įrašas apie netinkamą vieno piliečio važiavimą elektriniu paspirtuku sulaukė daug teigiamų reakcijų ir pritarimo. Sportininkas pasakojo ne pirmą kartą pastebintis pavojingą važiavimą elektriniu paspirtuku. Pats prieš dvejus metus pradėjęs naudoti šią transporto priemonę Dakaro lenktynėse, lenktynininkas teigia, kad šalyje dar trūksta paspirtukų vairavimo kultūros.
„Teko stebėti tokį vaizdą: paspirtukininkas, važiuodamas tikrai greičiau nei 30 km/val. riedėjo šaligatviu, nestojęs praskuodė per pėsčiųjų perėją, 150 metrų pavažiavo dešine šalikele, 200 metrų pavarė kelio viduriu, dar 100 metrų pasinaudojo kaire kelio puse, vėl pratęsė kelionę šaligatviu.
Visa tai nutiko per pusę minutės. Man atrodo, kad naudingiausią pasaulio išradimą galima devalvuoti per tokį trumpą laiką. Ir, žinote, ką? Jei tą nevisprotį (atleiskite, neturiu kito žodžio jį apibūdinti) būtų nutrenkęs koks vairuotojas (o taip tikrai galėjo nutikti) jis būtų verkęs, kokie automobilių vairuotojai nekultūringi ir skriaudžia silpnesnius. Panašu, kad to daug mūsų laukia šią vasarą“, – rašė sportininkas oficialioje savo feisbuko paskyroje.
Jau žuvo du asmenys
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė tvirtino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelių įstatyme bei Kelių eismo taisyklėse motorolerio sąvokos nėra.
„Vaizdo įraše matyti, kad pagal transporto priemonių išvystomus greičius, jos galbūt galėtų būti priskiriamos mopedams arba net motociklams. Tokiu atveju, vairuotojas privalo turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė privalo būti nustatyta tvarka įregistruota, atlikta privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra, jos privalo būti apdraustos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu“, – aiškino D.Žilinskė, peržiūrėjusi vaizdo įrašą.
Pasak pašnekovės, Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti horizontaliojo ženklinimo linija. Taip pat draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose“.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog asmuo, važiavęs motorine transporto priemone (mopedu, motociklu), galbūt pažeidė Kelių eismo taisyklių 124 punkto reikalavimus, kadangi važiavo dviračių taku ir šaligatviu. Už šį pažeidimą atsakomybė numatyta nuo 30 iki 90 eurų.
D.Žilinskė išskyrė, jog asmenys, važiuojantys riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais, neįgaliųjų vežimėliais, vedantys dviratį, mopedą, motociklą, stumiantys vaikišką ar kitokį vežimėlį yra pėstieji ir privalo vykdyti pėsčiųjų pareigas.
Pasak pašnekovės, jeigu elektrinių paspirtukų galios ir greičio parametrai atitinka motorinio dviračio apibrėžtį, jie priskiriami prie motorinių dviračių. Vadinasi, tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis reikalavimų dviračių vairuotojams: „Teisės ir pareigos elektriniams paspirtukams bei jų vairuotojams yra tapatūs dviračiams ir jų vairuotojams“.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė pasakojo, kad 2020 metais buvo ne viena dešimtis eismo įvykių, į kuriuos pateko ir nukentėjo asmenys, važiavę elektriniais paspirtukais. Jų amžius vidutiniškai nuo 8 metų iki vidutinio (daugiau negu 50 metų) ir vyresnis. Yra ir asmenų, važiavusių elektriniu paspirtuku, žūčių: 2020 metais eismo įvykiuose žuvo 14 metų berniukas (rugsėjo mėn. Klaipėdos rajone) ir 62 metų vyras (birželio mėn. Panevėžyje).
Šiais metais taip pat jau fiksuoti keli eismo įvykai, kuriuose dalyvavo ir juose nukentėjo elektrinių paspirtukų vairuotojai.
