Kuo baigiasi neatsakingas lakstymas dviračiais ir motociklais: atviri lūžiai, stuburo traumos, dalinės amputacijos ir paralyžius

Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje dirbantis gydytojas ortopedas traumatologas Giedrius Vaitukaitis nori perspėti neatsargius dviratininkus ir motociklininkus – greitis ir neatsakingas požiūris gali baigtis rimtomis traumomis arba mirtimi, kurių, deja, jų pastarosiomis dienomis išvengti nepavyko.

Greitis ir neatsakingas požiūris gali baigtis rimtomis traumomis arba mirtimi<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Greitis ir neatsakingas požiūris gali baigtis rimtomis traumomis arba mirtimi<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Greitis ir neatsakingas požiūris gali baigtis rimtomis traumomis arba mirtimi<br>T.Bauro nuotr.
Greitis ir neatsakingas požiūris gali baigtis rimtomis traumomis arba mirtimi<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Greitis ir neatsakingas požiūris gali baigtis rimtomis traumomis arba mirtimi<br>M.Patašiaus nuotr.
Greitis ir neatsakingas požiūris gali baigtis rimtomis traumomis arba mirtimi<br>M.Patašiaus nuotr.
Greitis ir neatsakingas požiūris gali baigtis rimtomis traumomis arba mirtimi<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Greitis ir neatsakingas požiūris gali baigtis rimtomis traumomis arba mirtimi<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvą pagaliau pasiekę šiltesni orai į lauką išviliojo daugybę aktyviai laiką mėgstančių leisti žmonių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jun 6, 2021, 10:49 AM, atnaujinta Jun 6, 2021, 10:49 AM

– Kokias pastarųjų dienų tendencijas pastebite Skubios pagalbos skyriuje?

– Šiomis dienomis matome staigų traumų šuolį – matyt, žmonės bando atsigriebti už prarastą laiką per karantiną, už šaltą pavasarį, skuba pasidžiaugti paspirtukais, riedlentėmis, riedučiais, dviračiais, motociklais.

Paprastai traumų pagausėja jau gegužės mėnesį, tačiau šiais metais jis buvo gan vėsus ir lietingas, todėl traumų padaugėjo dabar. Jei oras, tikėtina, ir toliau išliks šiltas, traumų skaičius toliau augs. Ypač skaudžios nelaimės susijusios su dviratininkais ir motociklininkais, kurių šiltuoju sezonu pasitaiko tikrai daug.

– Kokios dažniausios dviratininkų ir motociklininkų patiriamos traumos?

– Jei kalbame apie dviratininkus, traumos priklauso nuo to, kokia danga dviratininkas važiuoja. Važiuojant plentu greitis yra didesnis, tad ir traumos būna nuo didelių nubrozdinimų iki pėdos, čiurnos lūžių. Nedėvint šalmo, gali būti ir galvos traumų. Jei dviratininkas važiuoja nelygiu paviršiumi ar šlaitais, jis gali nuslysti, griūti, verstis. Tada jo patiriamos traumos panašios į tas, kurios ištinka nuo kalno besileidžiančius slidininkus – daugybiniai lūžiai, sudėtingi sąnarių lūžiai, galvos, stuburo traumos.

Motociklininkus traumos ištinka nesuvaldžius motociklo dėl didelio greičio ar susidūrus su kita transporto priemone. Motociklą vairavęs žmogus slysta, verčiasi, griūva ant šono, jį gali prispausti ir pats motociklas.

Galimi atviri lūžiai, sunkios galvos ir kaklo, stuburo traumos, gali grėsti dalinės amputacijos, paralyžius. Bet kokia motociklo avarija sukelia sveikatos sutrikimų ir pasekmių, dažnai visam gyvenimui. Įsivaizduokite, juk patekus į avariją automobiliu, didžiąją smūgio energijos dalį sugeria automobilis, dviratininkų ir motociklininkų atveju – ta energija tenka žmogaus kūnui.

Galiu pateikti kelis pavyzdžius. Jaunas vyras motociklu keliavo per Lietuvą, susidūrė su automobiliu. Motociklininkui lūžo abi čiurnos, vienas lūžis buvo atviras, tad su negrįžtamais sąnario pakitimais.

Kitas pavyzdys, motociklu važiavusi pora pateko į avariją. Vairuotojui, nors ir buvo su apsaugos priemonėmis, buvo sužalotas petys, nutraukti nervai – jis nebevaldys rankos. O bene naujausias atvejis – motociklininkas patyrė abiejų kojų atvirus kaulų lūžius su rimtais audinių ir kraujagyslių pažeidimais, dėl kurių gali grėsti amputacija.

– Kodėl, jūsų nuomone, turime tiek daug dviratininkų ir motociklininkų traumų? Kokios priežastys jas lemia?

– Pirmoji ir turbūt didžiausia problema yra greitis. Transporto priemonės nuolat tobulėja, pavyzdžiui, dviratininkai gali važiuoti net 40–50 km per valandą greičiu. Jie turėtų pasirūpinti apsaugomis ir šalmu, tačiau tikrai ne visi tai daro.

Dar opesnė greičio problema yra kalbant apie motociklininkus. Nemažai žmonių nusiperka motociklus, tačiau nemoka tinkamai valdyti, ypač atlikdami posūkius. Taip pat labai svarbi kokybiška motociklininko apranga, galinti apsaugoti nuo sužalojimų slystant, mažesnių stuburo traumų. Tačiau tokia apranga yra labai brangi, neretas taupo ir jos paprasčiausiai neperka. Žinoma, apranga nėra visagalė ir patekus į rimtą avariją tikrai nepadės.

Kita problema – kelių kokybė. Vilniuje ji prasta, daug šulinių, dangčių, todėl važiuojant dideliu greičiu gali „sumėtyti“ – motociklininkas nesuvaldys transporto priemonės ir sukels avariją. Taip pat ant kelio gali būti smėlio, dulkių sąnašų, vandens ir kitų kliūčių, kurios tikrai nesuteikia saugumo.

Galiausiai, neatsakingas požiūris, neatsargumas – jie nepagalvoja apie pasekmes. Labai daug žmonių nepaiso ženklinimo ir vaikšto dviračių takais, dviratininkai dažnai nesustoja prie perėjų, staigiai įvažiuoja į pėstiesiems skirtus šaligatvius.

Buvo atvejų, kai dviratininkui atsitrenkus į pėsčiąjį, pastarasis žuvo. Be to, šiais laikais žmonės galvoja, kad medicina yra visagalė: jei kas lūžo – nieko tokio, ligoninėje pagydys. Deja, tenka pripažinti, kad traumų pasekmės gali lydėti ir visą gyvenimą.

– Ką reikėtų daryti, jei šalia mūsų įvyko nelaimė ir buvo sužeistas žmogus?

– Pirmiausia, žinoma, reikia skambinti pagalbos telefonu 112 ir kviesti pagalbą. Jei tai motociklo avarija, traumos greičiausiai bus labai rimtos, todėl reikėtų stengtis žmogui dar labiau nepakenkti.

Jei sužeistasis guli ant važiuojamosios kelio dalies, jį iš ten patraukti arba tą dalį atitverti, pažymėti. Bet būtina saugoti gyvybinius organus, netampyti žmogaus. Esant lūžiams ir deformacijoms nereikia bandyti jų atstatinėti.

Reikia prisiminti, kad Greitosios medicinos pagalbos automobilis atvažiuoja greitai, todėl esminis dalykas ir yra – nepraeiti pro šalį, sustoti, kviesti pagalbą ir pažymėti įvykio vietą. Tai atlikus galima bandyti žmogų nuraminti, būti šalia jo.

– Ką daryti, kad traumų būtų mažiau?

– Pradėti reikėtų nuo apsaugos priemonių – specialios aprangos, šalmų, dviratininkai turėtų pasirūpinti šviesomis ir atšvaitais, kad tamsiuoju paros metu būti matomi kelyje. Nuo mažų dienų būtina diegti požiūrį, kad dėvėti apsaugos priemones būtina – vaikai net ir kieme važinėdami dviračiais ar riedučiais turėtų dėvėtų šalmą.

Žinoma, būtinas žmonių švietimas: būtina garsiai kalbėti apie tai, kokios būna neatsakingo vairavimo, greičio sukeltos pasekmės. Apie jas turėtų pasakoti tas pasekmes jaučiantys žmonės.

Nereikėtų pamiršti ir empatijos – elgtis atsakingai ir saugoti ne tik save, bet kitus.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.