Traumatologai griebiasi už galvų: vasara – traumų metas, bet didžiausią pavojų kelia viena transporto priemonė

Kauno traumatologai griebiasi už galvos. Per parą pagalbą tenka suteikti keliems šimtams žmonių. Gydytojas Artūras Šulnius pastebėjo, kad daug traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.

Daug traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>Lrytas.lt koliažas.
Daug traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>Lrytas.lt koliažas.
Daug traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daug traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daug traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daug traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daug traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daug traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daug traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daug traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Šulnius pastebėjo, kad šią vasarą daugiausia traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Šulnius pastebėjo, kad šią vasarą daugiausia traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Šulnius pastebėjo, kad šią vasarą daugiausia traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Šulnius pastebėjo, kad šią vasarą daugiausia traumų patiria paspirtukais važinėjantys kauniečiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jul 6, 2021, 5:30 PM, atnaujinta Jul 6, 2021, 5:48 PM

Labai išpopuliarėjus elektriniams paspirtukams važiuodami jais daugybė kauniečių elgiasi neatsargiai ir patiria įvairių traumų. Taip pat žmonės susižeidžia maudydamiesi ir dirbdami soduose ar remontuodami savo būstus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas A.Šulnius papasakojo, kokias klaidas daro kauniečiai, kurie patiria įvairių traumų.

– Ar šią vasarą kauniečiams dažnai prireikia traumatologų pagalbos ir dėl ko dažniausiai žmonės susižaloja? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Šulniaus.

– Šią vasarą pacientų antplūdis didžiulis. Per parą pagalbą tenka suteikti 250–300 žmonių. Dažniausiai susižaloja paspirtukais važiuojantys kauniečiai. Tiek daug traumų, susijusių su naudojimusi šiomis transporto priemonėmis, iki šiol nėra buvę. Taip pat susižeidžia ir nemažai dviratininkų.

Viena didžiausių klaidų, kurią daro paspirtukais ir dviračiais važiuojantys žmonės, – avi netinkamą avalynę. Dažniausiai susižeidžia tie, kurie avi įsispiriamas šlepetes. Tiek važiuojant paspirtukais, tiek dviračiais labai svarbu apsiauti patikimą avalynę, kad kojos neslystelėtų ir neišsinertų iš apavo.

Taip pat neretai susižalojama dėl to, kad žmonės nedėvi šalmų ir kitų apsauginių priemonių, vienu paspirtuku važiuoja dviese arba lekia kiek įmanoma greičiau, nesilaikydami saugaus greičio.

– Dabar pats maudynių metas. Kokių traumų žmonės patiria jų metu ir į ką atkreipti dėmesį mėgaujantis maudynėmis, kad nelaimių pavyktų išvengti?

– Maudydamiesi žmonės dažnai persipjauna pėdas. Įvairiausių vandens telkinių dugne būna stiklo šukių ar kitų aštrių atliekų.

Traumų patiriama ir šokinėjant į vandenį nuo skardžių ar vandens batutų. Prieš tai darant reikia įsitikinti, koks vandens telkinio gylis, koks dugnas. Elgiantis neatsargiai galima patirti tokių traumų, dėl kurių traumatologai padėti nebegali, pacientus gydo neurochirurgai.

– Kokių dar traumų pasitaiko vasarą?

– Prasidėjus COVID-19 pandemijai labai daug žmonių griebėsi remontuoti savo būstus, ši tendencija išlieka ir dabar. Taip pat orams atšilus prasidėjo darbai soduose ar sodybose. Darbuodamiesi žmonės naudojasi galingais įrankiais – kampiniais šlifuokliais, diskiniais pjūklais, kitais elektriniais įrankiais. Nesilaikydami darbo saugos reikalavimų taip pat susižaloja, patiria nelabai sunkių traumų.

Pastaruoju metu nemažai žmonių pagalbos kreipiasi ir dėl to, kad susižeidžia pjaudami žolę. Naudodamiesi elektrinėmis žoliapjovėmis, kai jos įstringa ir norėdami išvalyti įsivėlusią žolę, nemažai žmonių į jas kiša rankas ir susižeidžia pirštus.

Prieš pradedant dirbti labai svarbu pasiruošti. Apsisaugojimo priemonės – akiniai, šalmai – sugalvoti ne be reikalo. Taip pat svarbu turėti patikimas kopėčias ir jas pastatyti taip, kad būtų saugu. Naudojantis elektriniais prietaisais prieš juos valant reikia išjungti iš elektros tinklo. Tai smulkmenos, kurias žinome, bet to nepaisome.

Tiesiog viską reikia daryti apdairiau, atsargiau. Tai padėtų išvengti maždaug trečdalio traumų.

– Kaip reikėtų elgtis patyrus traumą?

– Pirmiausia, kol bus suteikta profesionali pagalba, sužeistą sritį reikia imobilizuoti, šaldyti ledu. Vaistinėse galima įsigyti ir specialių šaldomųjų skysčių purškalų ar tepalų pavidalu. Pirmas dvi paras šalčio procedūros yra geriausia priemonė, kai patempiami raiščiai ar sausgyslės, kai yra kraujosruvų.

Kad sutrikus kraujotakai audiniai netintų ir nesusidarytų mėlynių, pažeistą sritį reikia sutvarstyti. Tepalus su heparinu tinka naudoti nuo antros paros. Juos patartina naudoti ilgai, kol kraujosruvos pranyksta. Kol jų yra, nereikia naudoti dirginančių tepalų su gyvačių ar bičių nuodais. Jie veiksmingi vėliau, kai reikia šalinti randus. Netinka ir spirito kompresai.

Šildymo procedūros tinka 3–4 parą po traumos, jei jos taikomos anksčiau, situaciją gali tik pabloginti.

– Po karščio periodų paprastai užklumpa audros, žaibuoja. Kaip elgtis tokiu atveju ir kokių traumų patiriama dėl žaibų?

– Perkūnijos metu žaibuojant negalima stovėti aukštose vietose, po medžiais, arti vandens, negalima bėgti.

Žaibo sukeliamos traumos dažniausiai būna labai sunkios, nes smūgis yra itin aukštos temperatūros ir didelės energijos išlydis, sukeliantis sunkius nudegimus.

Jei žaibas trenkia į medį, aukšta temperatūra jį tiesiog suplėšo, todėl jei trenktų tiesiai į žmogų, jis taip pat smūgio neatlaikytų. Tačiau žaibas veikia ir per atstumą – elektros srovė gali paveikti ir kelių metrų spinduliu, tiesa, bus gerokai silpnesnė, todėl ir padariniai sveikatai bus menkesni.

Silpnesnę elektros energijos iškrovą žmogus gauna, jei dėvi šlapius drabužius. Mat tuomet jis tampa geru laidininku ir dalis elektros krūvio nukeliauja į žemę.

Žaibas gali trenkti ne tik iš dangaus, bet ir generuoti atvirkštine tvarka – iš žemės. Saugotis reikėtų ir namuose, nes kamuoliniai žaibai į juos gali patekti pro atvirus langus ar duris.

Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo ir žmogus ima dusti, dažnai praranda sąmonę. Patyrus žaibo iškrovą kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, ištinka šokas, paralyžiuojamos kojos.

Nuo žaibo iškrovos nukentėjusį žmogų būtina pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą, kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, patikrinti nukentėjusiojo pulsą ir įvertinti kvėpavimą. Jei širdis neplaka ir žmogus nekvėpuoja, reikia nedelsiant pradėti daryti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.