Į tokią situaciją patenka ne tik tie, kurie žino, kad kelia pavojų sau ir kitiems, tačiau sąmoningai to nepaiso.
Vasara yra atostogų laikotarpis, per kurį kiekvienas maksimaliai atsipalaiduoja, o sumažėjus budrumui akimirkos impulso pagautas žmogus gali prarasti sugebėjimą savarankiškai įvertinti savo būklę.
Karštą vasarą taip pat prisideda dehidratacija ir nuovargis, dėl kurių alkoholio poveikis, gali būti dar stipresnis.
Įvertintus dar ir skirtingą kiekvieno žmogaus organizmo jautrumą, neįmanoma objektyviai apibrėžti, koks alkoholio kiekis galėtų būti saugus vairuotojui, todėl garantuota riba galvojant ne tiek apie galimą susitikimą su kelių policijos pareigūnais, o apie savo ir vežamų keleivių saugumą – be alkoholio.
Įpročiai ir noras būti pripažintiems
Psichologė Eglė Masalskienė paaiškino, kad apibrėžiant žmogaus charakterį labai svarbūs yra įpročiai. Dalį veiksmų žmonės daro nesusimąstydami, kodėl elgiasi būtent taip. Kaip sakoma, tiesiog iš įpročio. Kadangi įpročiai formuojasi nuo mažų dienų, labai svarbu, kokį pavyzdį vaikai mato augdami.
„Pavyzdžiui, jei giminės šventėse vaikas mato, kad šiek tiek išgėręs tėtis ar mama po to vairuoja, didelė tikimybė, kad vėliau gyvenime sąmoningumas tuo klausimus nebus susiformavęs. Atvažiavęs į „balių“ žmogus tiesiog išgers ir važiuos, nes taip daroma ir kitur“, – komentavo specialistė.
Anot E.Masalskienės, sąmoningumą reikia suprasti kaip gebėjimą užfiksuoti mintis, emocijas ir impulsus. Veikiant sąmoningai ir priimant konkretų sprendimą prieš tai dar įvertinami visi už ir prieš. Nesusiformavus įpročiui apie tam tikrus dalykus tiesiog nekils papildomos mintys.
„Įprotis, atrodo, toks visai nekaltas dalykas – juk žmogus taip elgiasi ne iš piktos valios, nėra sąmoningai apsisprendęs laužyti taisykles. Todėl, tarkime, visi kultūriniai papročiai ir įpročiai keičiasi labai lėtai. Greitų pokyčių šiuo atveju tikėtis neverta“, – konstatavo pašnekovė.
E.Masalskienė priminė, kad žmonės gyvena grupėmis, todėl jiems svarbi kitų nuomonė. Taip pat visi nori būti šiek tiek pranašesni už daugumą aplinkinių. Dėl šios priežasties, tarkime, vyną mėgstantis žmogus net ir žinodamas, kad jam teks vairuoti, gali neriboti savęs vien todėl, kad kiti elgiasi būtent taip.
„Žmogus gali sulaukti pašaipių pastabų apie tai, kad kažko bijo, o vyrai dar gali išsireikšti ir stipriau, pavadinti skystablauzdžiu. Niekas nenori tokiu būti, todėl net jeigu ir sukirba mintis apie tai, kad galbūt nereikėtų vartoti alkoholio, žmogus gali veikti ne pagal savo įsitikinimus vien norėdamas įtikti kitiems“, – apie galimą vidinį konfliktą kalbėjo psichologė.
Saugumas ir ryšys su kitais žmonėmis – du pagrindiniai kiekvieno asmens poreikiai. Šie du poreikiai tarpusavyje konkuruoja, todėl net ir suprasdamas, kad tai yra nesaugu, žmogus gali imtis kažko, jei galvos apie galimą kitų pripažinimą. Itin tai aktualu tiems, kuriems trūksta bendrystės jausmo.
Nelinkę aklai laikytis taisyklių
Šiuolaikiniam žmogui, pastebėjo E. Masalskienė, sąmoningumas turi būti prasmingas. Nedaugelis linkę aklai laikytis realių sąlygų neatitinkančių taisyklių ir net ima abejoti visais iš tam tikro šaltinio atėjusiais ribojimais – tai itin buvo pastebima griežto karantino metu.
„Pavojų lemia ne faktas, kad žmogus išgėrė alkoholio, o sulėtėjusi reakcija ir sprendimų priėmimo greitis. Įtakos gali turėti ir be miego praleista naktis arba užplūdusios labai stiprios emocijos. Tačiau nėra taisyklių ribojančių vairavimą dėl nuovargio ar susinervinus, todėl kiekvienas turi pats įvertinti, ar duotuoju metu gali sėsti prie vairo“, – komentavo ji.
Psichologė pažymėjo, kad vienas bokalas alaus ar taurė vyno skirtingus žmonės paveikia nevienodai. Galbūt nedidelis kiekis alkoholio kraujyje kai kuriems iš jų netrukdo vairuoti, tačiau kalbėti apie tokį elgesį, kaip priimtiną bus galima tik tuomet, kai visi taps pakankamai sąmoningi, pastabūs ir sąžiningai norės visuomet elgtis teisingai.
„Aukštesnio sąmoningumo lygio žmonės moka tam tikrą kainą dėl to, kad visuomenėje yra ir kitokių. Jiems tenka save riboti vien todėl, kad kiti nėra tokie sąmoningi arba nejaučia, ką daro“, – kalbėjo specialistė.
E.Masalskienė pridūrė, kad net ir patys sąmoningiausi žmonės atsipalaidavę kartais nusileidžia į žemesnį lygmenį. Atsipalaidavimo akimirkos blogai gali baigtis net ir patiems geranoriškiausiems bei save gerai pažįstantiems asmenims. Todėl ir reikalingos taisyklės, apribojimai ir įspėjimai, įskaitant apie alkoholio poveikį organizmui.
„Kai žmogus sako, kad štai aš protingas, viską jaučiu ir žinau, ką galiu, o ko ne po vienos ar dviejų taurių vyno, jis turi prisiminti, kad tuo momentu jis gali būti užsimiršęs. Vienu atveju tai gali lemti atsipalaidavimas, kitu – įkvėpimas. Taisyklių laikymasis – apsauginė pagalvėlė visiems mums“, – paaiškino psichologė.
Įpročiai keičiasi lėtai, tačiau daugėjant kitaip mąstančių žmonių skaičiui, pastebėjo E. Masalskienė, permainos įgauna tam tikrą pagreitį. Pakankamai didelei visuomenės daliai pakeitus mąstymą galiausiai įvyksta lūžis. Taip ir vairavimas tik tuomet, jei esi visiškai blaivus, pamažu tampa madingu bei sektinu elgesiu.
Įtikinėjant – kalbėti apie savo jausmus
Jei kompanijoje visgi yra žmogus, kuris po vieno išgerto alaus bokalo tiesia ranką link antrojo atkalbant jį nuo vairavimo reikėtų vengti tiesmukų įsakmaus tono pareiškimų.
Anot pašnekovės, daugeliu atvejų tai laikoma įžeidimais, o asmuo, kurį bandote apsaugoti, tarsi bandydamas kažką įrodyti elgsis priešingai.
„Užuot kreipęsi tiesiogiai į tą asmenį, pasistenkite įvardinti, kaip patys jaučiatės dėl tokio jo elgesio. Jeigu žinote, kad gali tekti važiuoti su kažkuo, kas ruošiasi vartoti ar jau vartoja alkoholį, galite tiesiog pasakyti: „Aš jaučiuosi blogai matydama, kad štai tu geri jau antrą taurę, man baisu. Jei tau svarbu, kaip aš jaučiuosi, prašau to daugiau nedaryti“, – patarė psichologė.
Toks pat principas galioja ir bandant nuo vairavimo atkalbėti asmenį, kuris ruošiasi kažkur išvažiuoti vienas. Universalus pasakymas tokiu atveju, anot E.Masalskienės: „Aš būdamas tavo vietoje arba negerčiau, arba nevairuočiau“. Galimi ir kiti variantai, tačiau taip pat reikėtų akcentuoti, kokie jausmai apima galvojant apie kito žmogaus elgesį.
„Galbūt nepavyks iš karto pasiekti norimo efekto, tačiau jei tą patį išgirstų iš keleto šaltinių galiausiai pradėtų galvoti, kad galbūt daro tai, ko kiti žmonės nedarytų. Svarbiausia, kad ateitų suvokimas, jog gali būti peržengta riba, kurios pats asmuo nematė. Taip pat geriau viską išsakyti tyliai, kitiems negirdint, kad žmogus nesijaudintų dėl to, ką apie pagalvos kiti“, – apie bendravimo subtilybes kalbėjo pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad minėtos priemonės netinka tuo atveju, kai žmogus jau akivaizdžiai apgirtęs. Tokiu atveju E.Masalskienė siūlo elgtis griežtai ir aiškiai nustatyti ribas.
Galimi visi sprendimai – atimami rakteliai, atjungiami akumuliatoriaus gnybtai ar netgi nuleidžiamos padangos. Pagrindinis tikslas – padaryti bet ką, kad žmogus nevažiuotų, nevežtų kitų ir nesukeltų grėsmės kelyje kitiems eismo dalyviams.
