Draudimo bendrovės pasako ne viską – vairuotojai dažniausiai tai sužino po eismo įvykio

Kol nepatenka į eismo įvykį, vairutojai nesusimąsto, kokias sutartis yra sudarę su draudimo bendrove. Jie tik vėliau supranta, kad sąvoka „viskas drausta“ iš tikrųjų visko neapdraudžia.

Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>P.Mantauto nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>P.Mantauto nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vairuotojai, kol nepatenka į eismo įvykį, nesusimąsto, kokias sąlygas yra sudarę su draudimo bendrove.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jul 18, 2021, 8:51 PM

Kėbulų remonto specialistas, kompanijos „Auto Bodyshop“ direktorius Remigijus Jaruševičius „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ papasakojo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį prieš pasirašant sutartį su draudimo įmone.

– Vairuotojai kartais patenkta į didesnius ar mažesnius eismo įvykius. Dažnas automobilis turi draudimą, todėl vairuotojams atrodo, kad yra saugūs. Bet prasideda nemalonioji dalis, kai reikia keliauti į draudimo kompaniją ir kažko reikalauti. Kokių čia esama spąstų?

– Žmogaus prigimtis yra ta, kad jis išgirsta tik tą, ką nori girdėti. Išgirdęs sąvoką „viskas drausta“ nusiramina ir daugiau nieko nesiaiškina. Draudime juk nebūna viskas drausta. Šioje vietoje santykis ir problema pasidalina į tris dalis: savininkas su savo teisėmis ir pareigomis, draudimo kompanija su įsipareigojimais ir remonto įmonė, kuri turi savo atsakomybes, teises.

Visų šių trijų komponentų teisinga sąveika duos gerą ir teisingą rezultatą. Šioje vietoje prasideda problemos, nes žmogus įsitikinęs, kad viskas drausta, ir nebando išsiaiškinti, kokios yra draudimo taisyklės ir kaip turėtų elgtis įvykus eismo įvykiui.

Iš anksto visko nesužinojus ir įvykus įvykiui patiri dar stipresnį stresą bei prasideda nesusipratimai, vieni kitų kaltinimai.

– Kiekvienas automobilio savininkas prieš draudžiant transporto priemonę turėtų aptarti taisykles ir sąlygas su draudimo įmone. To nepadarę vėliau tvirtina, kad jiems turi kažkas priklausyti, pavyzdžiui, pakaitinė mašina.

Draudimo bendrovė žino sąlygas ir jų neslepia. Jos yra parašytos, todėl čia atsakomybę turėtų prisiimti draudimo sąlygų neperskaitę savininkai. Aišku, niekada nevėlu sužinoti. Galima nuvažiuoti į autoservisą ar draudimo bendrovę ir aiškiai paklausti, kas priklauso įvykus eismo įvykiui.

Jeigu pradedi reikalauti to, kas nepriklauso, sudėtinga pasiekti teisingą rezultatą. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokiu automobiliu nori važiuoti, kiek jis turi būti tvarkingas ir kiek nori išsaugoti jo vertę. Savininko atsakomybė taip pat yra prieš save, šeimos narius ir kitus eismo dalyvius, todėl mašina turi būti tvarkinga ir nekelti pavojaus.

Netvarkinga transporto priemonė eisme yra rizika kitiems dalyviams. Jeigu važinėsi su techniškai netvarkingu automobiliu ir dėl to įvyks avarija, bus daug sudėtingesnės eismo įvykio pasekmės ir tu gali būti patrauktas atsakomybėn.

– Ar automobilio savininkui reikėtų rūpintis ir reikalauti, kad transporto priemonė būtų sutvarkyta tinkamai?

– Savininkas neturėtų nusišalinti nuo remonto paslaugų, nes draudimo bendrovė neremontuoja transporto priemonės. Ją remontuoja pasirinktas autoservisas. Draudimo bendrovė tik kompensuoja nuostolius laikydamasi tam tikrų taisyklių. Šioje vietoje savininkas turėtų dalyvauti ir žinoti, kas daroma.

Draudimas yra finansinė institucija, kurią prižiūri Lietuvos bankas. Remontą vykdanti įmonė atsakinga, kad technologiškai ir teisingai suremontuos transporto priemonę.

– Kartais vairuotojai kreipiasi į draudimo įmonę, o ši pradeda nurodinėti, kaip turėsi elgtis klientai. Ko negali nurodyti draudimo kompanija?

– Įstatyme nurodyta, kad draudimo kompanija turi rekomenduoti tokią įmonę, kurios techninis lygis atitiktų remonto reikalavimus. Savininkas turėtų įvertinti situaciją ir reikalauti, kad kokybė būtų užtikrinta.

Aišku, šis reikalavimas skirtas ne draudimo bendrovei, o autoservisui. Be to, reikėtų pasidomėti, ką ir kaip daro autoservisas. Viena remonto įmonė gali būti nedidelis garažas, kuriame ir dažo, ir viską ruošia, tačiau klausimas, kiek tą padaro kokybiškai.

– Draudimo kompanija – pelno siekianti organizacija ir visada norės sutaupyti, todėl norės parinkti vairuotojui patį pigiausią remontą.

– Tai verslo logika. Kompanijos surenka draudimo įmokas ir išmoka išmokas. Jei išmokėtų daugiau negu surinko, jos nedirbtų. Savininko siekis turėtų būti analogiškas – viskuo domėtis.

Draudimo bendrovė siekdama greito rezultato pasiūlo po pirminės apžiūros išmoką ir vairuotojai iš karto ją pasiima, nes neįvertina, kiek tas remontas gali kainuoti. Aišku, draudimo bendrovės sako, kad jei kainuos viskas brangiau, gali atnaujinti draudimo bylą.

Tačiau įsivaizduokime situaciją: žmogus susigundė išmoka ir gavęs mažesnę sumą pinigų kreipiasi į nelegalias remonto įmones, kur pusiau padaro remontą. Kaip draudimo bendrovei įrodysi, jog viskas kainavo brangiau, kai nėra išduodamos sąskaitos? Jei remontuoji autoservise, galimybė atstatyti draudimo bylą yra visada.

Po kažkiek laiko gali išlįsti pasekmės, todėl, jei turi autoserviso išduotas sąskaitas, gali jų prašyti, o draudimo įmonė to neignoruos. Draudimo išmoka be remonto yra tikslinga tuo atveju, kai esi nusiteikęs nedaryti remonto.

Autoservisą ne tik pasirenki, bet ir jam pateiki derinimo su draudimu procesą. Jeigu kažkas per brangu, viskas bus stabdoma dar pačioje pirmoje stadijoje.

Draudimo bendrovės dažniausiai moka ne visada tinkamą remonto kainą. Ką tada reikėtų daryti?

– Serviso įmonė atsakinga, kad teisingai parinktų technologiją, nes jei vėliau ta transporto priemonė vėl nukentės eismo įvykyje ir kažkas žus, už tai bus atsakingas autoservisas.

Tos įmonės, kurios turi galimybę nagrinėti technologijas ir turi apmokytus specialistus, jie nedarys, kaip paprašys draudimo įmonė ar savininkas. Jeigu tai daro įtaką automobilio saugumui, autoservisas negali daryti darbo, kuris vėliau pakenks vairuotojui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.