Seimo tunelyje ir jo prieigose vandenį nesėkmingai mėgino išpumpuoti net keturi siurbliai. Su stichija kovojusios įmonės „Grinda“ darbuotojai šią vietą pavadino viena problemiškiausių.
Tunelyje skendo automobiliai, laimė, kad bent neišsijungė apšvietimas, kaip per smarkų lietų buvo pasitaikę anksčiau.
Savivaldybė dar 2018 metais buvo apsisprendusi remontuoti Seimo tunelį, bet darbus vis atidėliojo.
Prieš metus savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas tikino, kad specialistai atsirinks techninį projektą.
Jis aiškino, kad procedūros užtruko, nes buvo laukiama Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų išvados.
„Kadangi mes 2019-aisiais tik apie metų vidurį gavome ekspertizės išvadas, lėšos nebuvo suplanuotos, dėl to ir nebuvo pradėti darbai“, – dėstė A.Visockas.
Ekspertų išvadose rašoma, kad tunelyje nėra didelių, esminių pažeidimų, todėl planuota daugiau kosmetiškai sutvarkyti objektą, bet ir tai nepadaryta.
Anot A.Visocko, techninio projekto rengėjai turėjo numatyti ir tunelio apšvietimą, kad jis nebūtų toks niūrus, taip pat ir sprendimus, ar tunelį reikėtų perdažyti, ar konstrukcijas uždengti.
Tunelis driekiasi po Gedimino prospekto dalimi, kurioje yra įsikūręs Seimo viešbutis, „Vilniaus vartų“ biurų kompleksas.
Vėluojama ir dėl to, kad buvo svarstomi planai ilginti tunelį ir pastatyti virš jo naują šešiolikos aukštų verslo centrą.
Tačiau projektas, kuriuo buvo norima pratęsti tunelį ir pastatyti naują pastatą, gyventojų pasipriešinimo sulaukė jau pirminėje stadijoje.
Vilniečiai baiminosi padidėsiančių transporto grūsčių, nepakanka infrastruktūros ir pavojinga, nes pastatas esą gali nugriūti.
Skundai keliavo į savivaldybę ir projektuotojams. Abejones padidino ir naują pastatą ketinę statyti verslininkai, kurių saitai keliavo į Saudo Arabiją. Jie apie save pasakojo labai mažai.
Vis dar neatnaujintas požeminis tunelis pastatytas devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, vėliau, statant „Vilniaus vartus“, 2007 metais buvo sutvirtintos tunelio konstrukcijos.
