Auksiniai patarimai vairuotojams: esant tokioms eismo sąlygoms, šiukštu nevairuokite ir atminkite kelis svarbius patarimus

Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai. Pavyzdžiui, ledų kruša, kuri kartais priverčia slėpti ne tik galvas, bet ir savo automobilius. Liepos pradžioje Vilnių ir kitus miestus skandinusios liūtys parodė, jog ne visi vairuotojai būna tinkamai pasiruošę.

Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Automobilių burbulas“<br>Stop kadras
„Automobilių burbulas“<br>Stop kadras
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>L.Brundzos nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>L.Brundzos nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>L.Brundzos nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>L.Brundzos nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>L.Brundzos nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>L.Brundzos nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gamtos stichijos dažnai prasideda staiga ir labai nelauktai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Aug 5, 2021, 10:21 AM

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad saugiausia transporto priemonę palikti po stogu, bet jei nėra galimybės, variklio dangtį, bagažinę ir stogą uždengti pledais ar užtiesalais, jog sumažėtų ledukų smūgis į metalo paviršių.

„Dažniausiai žmonės to nenumato ir nespėja pasiruošti, todėl transporto priemonės nukenčia“, – dėstė V.Milius.

Taip pat pašnekovas pabrėžė, jog yra labai sudėtinga nuspėti, kokio dydžio ledukai gali kristi: „Gana retai Lietuvoje iškrenta dideli ir sunkūs ledo gabalai“.

Garsus keliautojas motociklais Aidas Bubinas siūlo iš užtiesalo padaryti pavėsinę arba tiems, kurie gyvena kotedžuose ar name, nusipirkti palapinę, kurioje tilptų transporto priemonė.

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas patarė vengti nuokalnių ir iš anksto žinomų problemiškų, efektyviu vandens nuotėkiu nepasižyminčių vietų.

Patariama profilaktiškai atidaryti variklio gaubtą ir patikrinti, ar automobilio vandens nutekėjimo drenažas nėra užkištas medžių lapais ir spygliais. Kitaip vanduo gali pradėti kauptis transporto priemonės salone. Norint apsaugoti automobilį nuo krušos geriausia jį įvaryti į garažą, po stogu.

„Nepavykus automobilio apsaugoti nuo draudžiamojo įvykio, būtų gerai pirmiausiai užfiksuoti padarytą žalą – telefonu nufotografuoti apgadintą turtą, imtis veiksmų žalai mažinti, jei reikia, išsikviesti pagalbą.

Svarbiausia jokiu būdu patiems nemėginti užvesti transporto priemonės – ją autovežio pagalba transportuoti į remonto įmonę. Ten specialistai automobilį tinkamai išdžiovina ir patikrina, ar nėra atsiradusių gedimų“, – patarė Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.

Ar verta slėptis po tiltu ir medžiais?

V.Milius nerekomenduoja statyti automobilių po medžiais, nes jie gali nuvirsti ir dar labiau sugadinti transporto priemonę.

Pašnekovas naujienų portalui lrytas.lt paminėjo, kad važiuojant kelyje smūgis didėja, todėl prasidėjus audrai su ledukais siūlo ieškoti prieglobsčio.

„Esu matęs vaizdo įrašą, kai prasidėjusi kruša iš karto padengia kelio dangą mažais ledo gabaliukais. Vasarą jie ištirpsta greitai, bet vis tiek geriausia būtų sustoti ir nelaukti, kol bus dar blogiau“, – pridūrė V.Milius.

A.Bubinas irgi pabrėžė, kad svarbiausia yra nestatyti automobilių po medžiais: „Kai kurie žmonės gali pagalvoti, kad medis apsaugos nuo ledukų, bet yra didelė tikimybė, jog šakos nuo vėjo lūš ir pridarys dar daugiau problemų. Jeigu audra prognozuojama apibrėžtam laikui, galima būtų pabandyti palaukti prekybos centro požeminėje stovėjimo aikštelėje“.

Pašnekovui ne kartą teko važiuojant kelyje susidurti su audra ir ledukais. Tačiau jis tokiu atveju nesutriko – surado artimiausią degalinę ir joje pasislėpęs pralaukė audrą.

Garsus keliautojas motociklais prisiminė, kad jam teko matyti vairuotojų, kurie per audrą slepiasi po tiltu ar viaduku, tačiau jis to nerekomenduoja daryti: „Per tokią audrą matomumas būna labai prastas, todėl sustojęs po tiltu gali sukelti avarinę situaciją. Be to, nerekomenduoju prasidėjus krušai sustoti viduryje kelio, nes taip pasielgę sukelsime pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Geriausia įsijungti avarinį signalą ir po truputį judėti pirmyn“.

Bandoma nuslėpti

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius kalbėjo, kad kartais ir iš užsienio atkeliaujančios transporto priemonės susiduria su kruša. O Lietuvoje esančios įmonės bando paslėpti šiuos trūkumus bandydami juos „išlyginti“ su specialia technologija.

Pašnekovas naujienų portalui lrytas.lt atskleidė, kad kartais būna stipriai pažeista elektroninė dalis, kurios gedimus ne visada gali pamatyti, todėl pardavėjai gali pradėti piktnaudžiauti. Be to, būna išorinių įbrėžimų, tačiau jie yra matomi ir tokius automobilius pardavėjai parduoda pigiau.

„Mano vienas pažįstamas važinėja su tokiu automobiliu. Aš jo klausiau, ar jam tai netrukdo. Tačiau jis atsakė, kad viskas gerai, nes nuo to mašina blogiau nevažiuoja“, – pažymėjo V.Milius.

A.Bubinas pridūrė, kad kartais pardavėjai paslepia ir išorinius pažeidimus, tačiau tai galima pastebėti su specialiu prietaisu, kuris matuoja glaisto storį.

Liūdnos pasekmės

Kaune esančios bendrovės „Meninis lyginimas“ direktorius Nerijus Valiukevičius tvirtino, kad geriausia apsauga nuo audros su ledukais yra draudimas, garažas ar pastogė. Pašnekovas pasakojo, kad nepavojinga tokia kruša, kurios dydis yra kaip nagas, bet jei viršija du centimetrus skersmens – pavojinga, nes gali sulankstyti visą kėbulą, išdaužyti stiklus.

„Praeitais metais Kaune buvo toks atvejis, kai ledukai išdaužė priekinį ir galinį langą, prilijo į automobilio vidų. Transporto priemonę apsėmė iš vidaus, nes buvo didelis škvalas ir audra. Kiek prisimenu, per šia audrą buvo apgadinta 500 ar net ir daugiau automobilių. Šiais metais vairuotojai nepatyrė didelių nuostolių, nes kruša tik lengvai apgadino transporto priemones“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo N.Valiukevičius.

Šiais metais vairuotojai nuo krušos turėjo taisyti priekinį ir galinį dangtį, kėbulą, stogą ir automobilio šonus. Pasak pašnekovo, kėbulo detalės, kurios būna aliumininės ar iš metalo, dažniausiai būna apgadintos. Kai būna rimtesnė kruša, žala gali siekti nuo 500 iki 2 tūkst. eurų.

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas irgi teigė, kad nuo praėjusių metų pradžios iki dabar dėl objektų užkritimo ant automobilių, hidrosmūgių ir kitų stichinių nelaimių kilusiems draudžiamiesiems įvykiams kompensuoti prireikė daugiau nei 800 tūkst. eurų.

Tiesa, šios išmokos priklauso klientams, turintiems Kasko draudimą. Jis atlygina stipraus lietaus, krušos, nuošliaužų ir kitus netikėtus gamtinių stichijų sukeltus, nuo vairuotojo nepriklausančius ir ne jo sukeltų įvykių padarytus nuostolius.

„Automobilių burbulas“

Naujienų portalas „Technologijos.lt“ skelbė, kad išradingas Teksaso gyventojas sukūrė „automobilių burbulą“, kuris esant reikalui išsipučia ir taip apsaugo transporto priemonę nuo žalos.

Iš esmės šis prietaisas tiesiog sukuria lankstų pripučiamą barjerą aplink mašiną ir taip sušvelnina iš dangaus krintančių ledo gabalėlių smūgius, kurie kartais gali būti net labai stiprūs. Sistema pripučiama nuotoliniu būdu naudojant baterijų sistemą.

Nors tokia konstrukcija gali pasirodyti kiek gremėzdiška, rinkoje šiuo metu daugiau nieko panašaus nėra sukurta.

Šis įrenginys yra parduodamas „Amazon“ ir kainuoja 399 dolerius (366 eurus). O tokia suma gali atsipirkti vos po kelių krušos atakų automobiliui, nes remonto išlaidos gali būti gerokai didesnės.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.