Informaciniame triukšme blogus įpročius išsiugdę vairuotojai kelia pavojų sau ir aplinkiniams

Automagistralėje antrąja juosta gerokai mažesniu nei leistina greičiu važiuojantis automobilis taip pat šiek tiek vingiuoja į šonus ir gąsdina kitus eismo dalyvius. Tokį elgesį dabar gali lemti ne tik alkoholio vartojimas, bet ir kita didžiulė problema – pašalinė veikla vairuojant. Dažniausiai tai lemia priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių, tačiau populiarūs ir kitokie užsiėmimai, o pasekmės visuomet tos pačios – gerokai išaugusi rizika bet kurią akimirką patekti į eismo įvykį.

 123rf asociatyvi nuotr. 
 123rf asociatyvi nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 5, 2021, 7:00 AM

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apie vairuotojų išsiblaškymą, kurį dažniausiai sukelia telefonų naudojimas, pirmą kartą garsiai prabilo dar 2011 metais. Tuo to laiko išmaniųjų įrenginių vartotojų skaičius ženkliai išaugo, o eismo dalyvių atidumo stoka tapo dar aktualesnė problema nei bet kada anksčiau.

Saugus telefonas – daiktadėžėje su skrydžio režimu

2015 metais 17-oje Europos šalių atliktas tyrimas parodė, kad maždaug vienas iš penkių eismo įvykių nutinka vairuotojui rašant telefone trumpąją žinutę. Itin dažnai tokios avarijos fiksuojamos miestuose, kur transporto srautui judant mažesniu greičiu jų pasekmės būna ne tokios skaudžios. Išsiugdę blogus įpročius vairuotojai vėliau taip pat elgiasi ir užmiesčio keliuose, kuriuose pavojus yra nepalyginamai didesnis.

Mokslininkų vertinimu, naudojantis telefonu su vairavimu susijusios smegenų dalies aktyvumas sumažėja maždaug 37 proc. Dėl žmogaus fiziologijos polinkio pagal prioritetus paskirstyti smegenų veiklą vairuojant nerekomenduojami netgi pokalbiai naudojantis laisvų rankų įranga. Nustatyta, kad tai daugiau nei 25 proc. prailgina vairuotojo reakcijos laiką.

Neatsitiktinai saugaus eismo specialistai kalbėdami apie telefonų naudojimą vairuojant dažnai pateikia tą pačią rekomendaciją – įjungti skrydžio režimą ir padėti telefoną nepasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, rakinamoje daiktadėžėje. Tik tuomet vairuotojas iš tiesų galės užtikrinti vežamų keleivių ir krovinių saugumą, kaip to reikalaujama Kelių eismo taisyklėse.

Itin pavojinga pašaline veikla, remiantis draudimo kompanijų statistika, pastaraisiais metais tapo ir navigacijos įrangos naudojimas bei muzikos perjungimas tuomet, kai vairuotojas to negali padaryti nenuimdamas vienos rankos nuo vairo. Norint pakoreguoti navigacijos maršrutą geriausia sustoti degalinėje arba poilsio aikštelėje.

Kankinami nuobodulio pamiršta apie pavojų

Žurnalistas ir keliautojas Vitoldas Milius vairuojant neužsiimti jokiais pašaline veikla dažnai primena savo socialinių tinklų paskyrose įrašydamas grotažymę #vairuodamasvairuok. Anot jo, šiuolaikiniam žmogui apskritai tampa vis sunkiau susikoncentruoti ir tai aktualu kalbant ne tik apie vairavimą.

„Dauguma iš mūsų galime patys prisipažinti, kad net ir dirbdami neretai įsitraukiame į diskusijas socialiniuose tinkluose arba užsiimame kita pašaline veikla. Toks elgesys persikelia į visas gyvenimo sritis – taip pat ir į vairavimą. Smegenys įpranta prie nuolatinio informacijos srauto ir kai tik jo nėra, pradeda nuobodžiauti. Būtent todėl vos tik sustoję sankryžoje vairuotojai dažnai iškart griebia išmanųjį telefoną“, – pastebėjo pašnekovas.

Tipinis tokio elgesio pavyzdys kasdienybėje – žmogus žiūrintis televizorių ant kelių laiko įjungtą nešiojamąjį kompiuterį, o rankoje – išmanųjį telefoną. Tai atrodo keistai, juokavo žurnalistas, tačiau niekam nekelia pavojaus, kadangi sofa, ant kurios sėdi asmuo, stovi vietoje. Visai kitaip situacija traktuojama, jei toks žmogus valdo 100 km/val. greičiu judantį 2 tonų masės objektą.

V. Milius priminė, kad net ir kalbėjimas telefonu naudojantis laisvų rankų įranga, vertinant įtaką eismo saugumui, laikomas ganėtinai pavojingu užsiėmimu. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo dar didesnę riziką keliantis naršymas telefonuose. Kalbėdamas telefonu žmogus negali vairavimui skirti viso galimo smegenų pajėgumo, o naršydamas – dar ir nežiūri į kelią.

„Naršymas yra dar blogiau už kalbėjimą telefonu, kadangi vairuotojas praranda svarbiausią savo informacijos fiksavimui skirtą įrankį – akis. Blogiausia tai, kad jeigu anksčiau žmonės taip elgdavo tik stovėdami sankryžose, tai dabar neretai tą padaro ir važiuodami“, – apie blogas tendencijas kalbėjo žurnalistas.

Apie būtiną atidumą primena seni automobiliai

Sparčiai tobulėjantys automobiliai, kuriuose įrengiama vis daugiau pažangių sistemų vairuotojams sudaro klaidingą įspūdį, kad kritiniu atveju viskas automatiškai bus atlikta už juos. V. Milius pažymėjo, kad taip mąstantys vairuotojai būna tarsi apduję, o jų budrumas – užmigdytas.

„Tuomet jie dar aktyviau reaguoja į visus išmaniųjų telefonų, laikrodžių ir kitų įrenginių pranešimus, įspėjimus ar žinutes. Iš kažkur nuolatos girdimas paskatinimas atkreipti dėmesį ir vairuotojas ima svarstyti, kad galbūt tai kažkas svarbaus. Galiausiai nesusilaiko ir patikrina“, – kalbėjo pašnekovas.

Kartais sėsdamas prie 30 metų senumo „Žiguli“ vairo V. Milius pats įsitikina, kiek daug lemia greičio pojūtis ir suvokimas, kad už elektronika šiuo atveju padėti negali, nes jos tiesiog nėra. Grįžta aukščiausio lygio budrumas, nes bandant su tokiu automobiliu važiuoti drauge su srautu tenka rimtai dirbti. Telefonas ar kita pašalinė veikla tuomet visiškai nerūpi.

„Daug lemia ir greičio pojūtis, tačiau reikia suprasti, kad 100 km/val. greičiu fizika veiks taip pat, nepriklausomai nuo to, ar vairuosi naują , ar seną automobilį Tik viename automobilyje greičio įspūdis bus mažesnis, o kitame – didesnis“, – komentavo žinomas keliautojas.

Didžiausia problema – susiformavę blogi įpročiai

V. Miliaus vertinimu, blogiausia yra tai, kad blogus įpročius išsiugdę vairuotojai nemano, kad elgiasi blogai. Dauguma jų savo ir kitų eismo dalyvių gyvybėmis rizikuoja visiškai negalvodami apie galimą pavojų. Atsakomybės jausmas tarsi pamirštamas sekant vyraujantį elgesio modelį.

„Žmogų apgauna visa įtaką turinčių faktorių visuma. Niekas nelinki blogo sau ar kitam – dauguma vairuotojų yra atsakingi, bet įpročiai daro savo. Neliko baimės jausmo: žmogus tiesiog žiūri į telefoną ir net nesusimąsto, kad tai gali būti pavojinga“, – konstatavo pašnekovas.

Anot žurnalisto, net ir tie, kurie supranta potencialią riziką, patys save teisina tuo, kad pasinaudojimas telefonu neva trunka tik akimirką. V. Milius priminė, kad vairuojant automobilį per vieną sekundę situacija gali visiškai pasikeisti ir iš saugios virsti mirtinai pavojinga.

„Manau, kad mes tik toliau grimztame į pašalinės veiklos vairuojant pavojų. Tampame priklausomi nuo visų mūsų dėmesį atitraukiančių priemonių ir nebegalime visiškai susitelkti į vieną darbą net jei tai yra automobilio vairavimas. Su šiais iššūkiais susidursime dar ilgai. Automobiliai tampa savavaldžiais, bet šis perėjimas užtruks, o per tą laiką su viskuo turime susidoroti patys“, – reziumavo žurnalistas.

Vertindami vairuotojų išsiblaškymo pavojų mokslininkai pažymi, kad tai vienodai pavojinga nepriklausomai nuo pobūdžio – žiūrint į telefoną, o ne į kelią, laikant viena ranka sumuštinį, o ne vairą ir įsijautus į pokalbį su artimuoju, tačiau pamirštant svarbiausią darbą – automobilio valdymą, rizika bet kuriuo atveju yra didžiulė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.