Ragina nesekti Paryžiaus sprendimu dėl greičio ribojimų: mūsų vairuotojai to nesuprastų – kitoks mentalitetas

Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti. Lietuvos automobilių ekspertai papasakojo, kodėl didmiesčių centrams greičio mažinimas dar „nešviečia“.

Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>lrytas.lt fotomontažas
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>lrytas.lt fotomontažas
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>T.Bauro nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>T.Bauro nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>T.Bauro nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>T.Bauro nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br> www.unsplash.com nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br> www.unsplash.com nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prancūzijos sostinė priėmė netikėtą sprendimą – sumažinti greitį iki 30 km/val. Tuo tarpu Lietuvoje siaurinamos gatvės, kad vairuotojai neturėtų, kur įsibėgėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Sep 7, 2021, 6:18 PM, atnaujinta Sep 7, 2021, 6:18 PM

Paryžiuje nuo praėjusio pirmadienio daugelyje gatvių įvestas 30 km/val. greitis. Prancūzijos sostinės valdžia tikisi, kad tai padidins eismo saugumą, sumažins triukšmą ir prisidės prie klimato saugos.

Nuomonės tyrimo instituto „Ifop“ apklausa, atlikta laikraščio „Le Parisien“ užsakymu, rodo, kad didelė dauguma gyventojų – 61 proc. – pritaria naujam greičio ribojimui. Daug skeptiškesni yra paryžiečiai, kurie naudojasi automobiliais ar motociklais: iš jų tik 36 ir 29 proc. teigė pritariantys priemonei.

Nauji greičio ribojimai nebus taikomi Peripherique žiediniam keliui, magistralinėms gatvėms ir kai kurios didesnėms transporto arterijoms. Žiediniame kelyje ir toliau galios 70 km/val. greitis. Eliziejaus laukais bus galima judėti 50 km/val. greičiu.

Paryžiaus merė socialistė Anne Hidalgo, įvesdama 30 km/val. greitį, įgyvendina vieną savo rinkiminių pažadų. Per pandemiją ji, be to, smarkiai išplėtė dviračių takų tinklą ir sumažino parkavimo vietų skaičių.

Naujienų portalas lrytas.lt nusprendė pasidomėti Lietuvos automobilių specialistų, kaip jie reaguotų į greičio mažinimą Lietuvos didmiesčių centruose.

Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis pabrėžė, kad Paryžiaus pagrindinėse gatvėse greitis ribojamas atitinkamais kelio ženklais, o tranzitinėse gatvėse galima važiuoti 70, 80 ir 100 km/val. greičiu.

„Šiuo metu Paryžiaus tam tikros gatvės, kurios yra miegamosiose rajonuose, neturi papildomų kelio ženklų, nes yra nustatytas greitis 30 km/val. Paryžiaus valdžia, siekdama pagerinti saugaus eismo rodiklius ir skatindama naudotis kitomis transporto rūšimis, priėmė šį sprendimą“, – aiškino V.Pumputis.

Susisiekimo ministerijos atstovas teigė, kad Lietuvoje negalima greičio ribojimo 30 km/val. taikyti besąlygiškai, nes tai esą nepasiteisintų.

„Jeigu gatvių tinklas yra pritaikytas tranzitiniam eismui – galima įvesti bendrąjį miesto greičio ribojimą, tačiau tai turėtų būti išspręsta kelio ženklais. Pavyzdžiui, atsirastų kelio ženklai, kur galima važiuoti 70 ir 50 km/val. greičiu“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo V.Pumputis.

Pasak pašnekovo, Paryžiuje prie šio sprendimo buvo eita labai ilgai, nes tranzitinėse gatvėse greitis nustatytas didesnis nei 50 km/val.

„Manau, kad Lietuvoje galima būtų greitį mažinti miegamuosiuose rajonuose, nes ten vyksta pėsčiųjų ir dviratininkų intensyvus eismas. Tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti infrastruktūrines priemones, kad kelio aplinka būtų saugi ir priimtina“, – svarstė pašnekovas.

V.Pumputis dėstė, kad kol nebus infrastruktūrinių sprendimų – 30 km/val. greitis nepasiteisins Lietuvos keliuose.

Reikės ir drausminimo priemonių

Lietuvos policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis kalbėjo, kad Lietuvoje greitį tikslinga būtų mažinti avaringiausiose vietose, t. y., prie pėsčiųjų perėjų, mokyklų, kur yra akivaizdus būtinumas. Pažymėtina, kad tokiose vietose jau dabar dažnai yra nustatomas mažesnis nei 50 km/val. leistinas greitis.

„Tikėtina, kad vien tik pats greičio mažinimo nustatymas be kontrolės neleistų pasiekti užsibrėžtų tikslų ir papildomai reikėtų naudoti įvairias drausminimo priemones“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo R.Siaurusaitis.

Reikia atsižvelgti į kitus dalykus

Vairavimo ekspertas Artūras Pakėnas teigė, kad mes esame ne Paryžius, todėl kas tinka megapoliams, ne visada tinka Lietuvai.

„Mes labai mėgstame kopijuoti, kas tinka kitiems. Juk reikia atsižvelgti į mentalitetą, tradicijas, įpročius“, – akcentavo A.Pakėnas.

Pasak pašnekovo, sostinės centre vairuotojai ir taip važinėja apie 30 km/val. greičiu: „Pabandykite lėkti didesniu greičiu Gedimino pr. ar senamiestyje...“. Tačiau A.Pakėnas mano, kad kai kuriuose miestų centrinėse dalyse reikėtų riboti greitį iki 30 km/val.

Vairavimo ekspertas nežino, ar reikia dabar miestui didelių pertvarkų, nes anot jo, šiuo metu Naujamiestyje, Naugarduko g., visus metus tvarko kelius ir sankryžas: „Kažkas klausė, ar Vilnius apiplėšė banką, kad tiek pinigų gali skirti keliams? Ar mes esame Dubajus ir radome naftos? Nežinau...“.

A.Pakėnas mini, kad šiuo metu gatvių remontui skiriami dideli pinigai, tačiau jis iš to nemato jokio rezultato ir prasmės: „Ar jie bando perstatyti visą Vilnių? Kodėl dabar siaurinamos tos gatvės?“.

Vilniaus jau įvedė revoliucinę eismo pertvarką

Vilniaus vyriausiasis miesto inžinierius Antonas Nikitinas teigė, kad praėjusių metų vasarą Vilniaus senamiestyje įvestas kilpinis eismas, kuris neleidžia vairuotojams senamiesčio kirsti tranzitiniu būdu.

Pasak pašnekovo, praėjusių metų vasarą startavusi revoliucinė eismo pertvarka padėjo ne tik sumažinti tranzitu keliaujančių automobilių skaičių Senamiestyje, bet ir beveik perpus sumažinti įskaitinių eismo įvykių skaičių.

Iki 2030 metų Vilnius užsibrėžė tikslą, kad senamiestyje neliktų žmonių, gyvenančių automobilių triukšmo ir taršos zonose, taip pat neįvyktų eismo įvykių, kurių metu nukentėtų pėstieji.

„Centrinėje miesto dalyje Vilnius per artimiausius metus bent 10 gatvių pertvarkys į ramaus eismo gatves. Ramaus eismo zona – tai gatvė, kurioje taikant įvairius infrastruktūrinius, eismo organizavimo ir kitokius sprendimus užtikrinamas lėtesnis transporto judėjimas, aplinka tampa švaresnė, draugiškesnė žmonėms ir mažiau triukšminga. Tai vieni pagrindinių ir Vilniaus darnaus judumo plane numatytų kriterijų aplinkos humanizavimui“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė Vilniaus vyriausiasis miesto inžinierius.

Anot pašnekovo, pirmieji žingsniai lėtinant automobilių eismą ir vis labiau humanizuojant erdvę vyko Naugarduko, Islandijos, I.Šimulionio ir kitose gatvėse. Tokiose gatvėse siaurėja eismo juostos, įrengiamos iškiliosios sankryžos, skiriama erdvės dviračiams, pėsčiuosius nuo gatvės eismo saugo daugelyje vietų įrengti papildomi želdiniai.

Ramaus eismo zonose automobiliai dažniausiai juda 20–30 km/val. greičiu, eismo juostos siaurinamos, matomumą lemia ir atitinkama stovėjimo tvarka.

„Dviratininkai ar paspirtukų mėgėjai įprastai juda bendrame sraute su automobiliais, o tai užtikrina platesnį tinklą darniam judumui, nes nereikalingi atskiri takai. Ilgainiui tokios erdvės sukuria ramesnę ir patrauklesnę aplinką, tampa saugesnės savarankiškoms vaikų kelionėms.

Kai sumažėja poreikis stabdyti ir įsibėgėti, vairuotojai greičiau įvertina kelyje atsiradusią kliūtį, gali užmegzti akių kontaktą, sklandžiau rikiuojasi. Gerosios užsienio patirtys rodo, kad sumažinus greitį apie 10 proc., mažėja spūstys ir padidėja eismo pralaidumas“, – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino A.Nikitinas.

Pasak pašnekovo, esant mažesniam greičiui vairuotojai spėja apžvelgti platesnį lauką, geriau pastebi kitus eismo dalyvius, trumpėja stabdymo kelias. Atsitikus eismo įvykiui, automobiliui važiuojant 30 km/val. tikimybė išgyventi yra apie 90 proc., o padidinus greitį iki 50 km/val. sustoti pavyks tik nuvažiavus triskart ilgesnį kelią – 42 metrus, ir tikimybė išgyventi lieka vos 10–15 proc.

Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius minėjo, kad šiuo metu nėra planų mažinti leistino greičio nei miesto centre, nei kitose Kauno vietose.

„Tačiau visada raginame vairuotojus neviršyti leistino greičio ir laikytis visų kitų Kelių eismo taisyklių. Šiais metais, iki pirmadienio, Kaunui pavyko išvengti skaudžių nelaimių keliuose – nežuvo nė vienas eismo dalyvis“, – pabrėžė M.Matusevičius.

Jau ir taip greitis mažesnis

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis svarstė, jog Paryžius prieš sumažinant greitį atliko visą eilę „namų darbų“ – patobulino viešojo transporto linijas, dviračių ir pėsčiųjų takus.

„Uostamiesčio visą senamiestį planuojame paversti pėsčiųjų zona, todėl ten nustatytas greitis yra 20 km/val. O 30 km/val. tikslinga būtų padaryti ten, kur pėsčiųjų, dviratininkų ir viešojo transporto eismas yra didesnis nei automobilių“, – akcentavo G.Neniškis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius pabrėžė, kad mažas greitis, pavyzdžiui, 30 km/val. yra efektyvus tada, kai eismo reguliavimo priemonės yra atitinkamai padarytos ir sudėliotos.

Šiuo metu Klaipėdos centrinėje dalyje taikomi įvairūs ribojimai, gatvės susiaurėjimai, šviesoforai ir specialūs kalneliai, kad vairuotojai neviršytų greičio.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.