Vairuotojų kasdienybėje iškyla įvairiausių netikėtų situacijų: tenka reaguoti į kitų eismo dalyvių klaidas, pasirinkti tinkamą bei saugų vairavimą esant sudėtingoms oro sąlygoms ir panašiai.
Siekiant patikrinti būsimų vairuotojų pasirengimą viešajam eismui, jiems būtina savo gebėjimus pademonstruoti per vairavimo egzaminus.
Pirmiausia reikia išlaikyti teorijos egzaminą, kurio metu vertinama ne tik tai, ar egzaminuojamasis žino ir supranta Kelių eismo taisyklių reikalavimus (KET), bet ir kaip sugeba juos taikyti konkrečiose eismo situacijose, suvokia situacijas kelyje bei supranta savo ir kitų eismo dalyvių interesus bei elgesio kelyje pasekmes.
Tuomet, atsakius teisingai į ne mažiau kaip 80 proc. klausimų, laikomas praktikos egzaminas. Jo sąlygas stengiamasi sudaryti kuo panašesnes į realų vairavimą, taip siekiant patikrinti tuos įgūdžius, kurių prireiks kasdien vairuojant savarankiškai.
„Regitros“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė naujienų portalui lrytas.lt pateikė duomenis, kaip gyventojams sekasi iš pirmo karto išlaikyti vairavimo egzaminą su mechanine pavarų dėže.
2010 m. teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaikė 74 proc. laikiusiųjų, po penkerių metų – 56 proc., o 2020 m. – jau 51 proc. Su praktikos egzaminu situacija kiek liūdnesnė, nes 2010 m. jį iš pirmo karto išlaikė 38 proc. laikiusiųjų, po penkerių metų – 40 proc., o 2020 m. – jau 35 proc.
Iš pirmo karto teorijos egzamino išlaikymo procentas yra aukštesnis nei praktinės dalies. Galbūt taip yra todėl, kad praktikos egzaminas reikalauja daugiau pasiruošimo. Juk būsimas vairuotojas jau dalyvauja realiame eisme, todėl jis privalo gebėti ne tik gerai valdyti transporto priemonę, stebėti kelio ženklus, bet ir nuspėti kitų eismo dalyvių veiksmus, reaguoti į jų klaidas, priimti reikiamus sprendimus.
E.Bardauskienė teigė, kad yra daug veiksnių, lemiančių egzaminų išlaikymo procento kaitą. Pavyzdžiui, būsimų vairuotojų pasiruošimas egzaminams, vis labiau intensyvėjantis eismas, o pastaraisiais metais įtakos turėjo ir pandemija.
Per pastarąjį dešimtmetį egzaminų vertinimo sistemoje esminių pokyčių nebuvo. Be abejo, egzaminai yra nuolat peržiūrimi ir tobulinami. Pavyzdžiui, teorijos egzaminuose palaipsniui padaugėjo klausimų, susijusių ne tik su KET žinojimu, bet ir jų pritaikymu konkrečiose eismo situacijose. Svarbu įvertinti ir tai, jog laikyti B kategorijos teorijos egzaminą asmenys gali sulaukę 17 metų, o dar 2014 m. buvo sudaryta galimybė jį laikyti pasiruošus savarankiškai be jokių papildomų sąlygų.
Remiantis užsienio šalių gerąja praktika, naujovės diegiamos ir praktikos egzaminuose. Čia didesnis pokytis buvo 2017 metais, kuomet visas B kategorijos praktikos egzaminas iš aikštelių persikėlė į realų eismą. Tačiau 2018 metais, kai ši naujovė jau buvo taikoma ištisus metus, išlaikymo procentas net ūgtelėjo.
Šiuo metu vidutiniškai teorijos egzaminą asmenys išlaiko iš antro karto, o praktikos – iš 2,5. Kitaip tariant, egzamino išlaikymas priklauso nuo kiekvieno asmens individualių pastangų, jo pasirengimo jiems ir įgūdžių susiformavimo.
Neišlaiko net ekspertai
Saugaus eismo ekspertas, Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos instruktorius Artūras Pakėnas minėjo, kad šiuo metu gauti teises yra sudėtingiau.
Pats A.Pakėnas irgi papasakojo trumpą istoriją, kaip jam sekėsi laikyti vairavimo egzaminą. Jis turėjo nuo Vilniuje esančios Algirdo g. važiuoti iki Švitrigailos g., tada nuvažiuoti iki Kauno g. sankryžos, pasukti stoties link ir sustoti. Ties šia vieta jo egzaminas buvo baigtas.
„Per praktikos egzaminą teko rodyti tik du posūkius. O teorijos egzamine buvo vos 10 klausimų, kurie buvo susiję su KET“, – prisiminimais dalijosi A.Pakėnas.
Šiuo metu teorijos egzamine yra 30 klausimų ir didžioji jų dalis susijusi su eismo situacijų suvokimu, o ne KET. Anot pašnekovo, teorijos egzamine turėtų vyrauti pusiausvyra – klausimų skaičius susijęs su KET ir eismo situacijomis turėtų būti vienodas.
„Dažnas mokinys man pasakoja, kad mokėsi taisykles su sankryžomis, o negavo nė vieno klausimo apie tai. Aš visada pritariu mokiniams, jog jiems išlaikyti egzaminus šiuo metu yra sudėtingiau. Juk vietoj 10 min. reikia važiuoti net 45 min. Dabar egzaminas tapo trigubai sudėtingesnis“, – svarstė A.Pakėnas.
Saugaus eismo ekspertas atkreipė dėmesį ir į tai, kad jis vairavimo egzamino mokėsi du metus, todėl per tą laiką išmoko transporto priemonės konstrukciją, kaip ir ką reikia išardyti ar surinkti – vairuotojai egzaminui buvo ruošiami ilgiau ir nuosekliau, o pats egzaminas buvo tik formalumas. Anot pašnekovo, šiuo metu visko yra mokama daug mažiau, todėl ir egzaminas tapo sudėtingesnis.
„Pažiūrėkite, kaip pasikeitė eismas. Jis nuo to laiko, kai aš mokiausi, skiriasi, kaip diena ir naktis. Anksčiau vairuoti mokydavosi nedaug žmonių, tarp jų daugiausia būdavo vyrai. Juk automobilis būdavo prabanga, todėl teises laikydavo tie, kurie dirbo vairuotojo darbą arba transporto priemonė buvo būtina“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo vairavimo ekspertas.
Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos instruktorė Olga Židovlenkova irgi tvirtino, jog šiuo metu teises yra gauti sudėtingiau, nes anksčiau mokiniai turėdavo pravažiuoti vos 100 metrų su policininku ir jam pranešdavo – vairuoti gali. O dabar vairuotojai turi ne tik važiuoti, bet ir sugebėti pastatyti transporto priemonę realiomis sąlygomis.
„Kandidatas turi parodyti, jog jis sugeba tinkamai pastatyti automobilį ir jį saugiai palikti. Be to, atliekami papildomi pratimai, pavyzdžiui, apsisukimas ribotame plote ar sankryžoje.
Taip pat yra T formos pratimas, kai važiuoji atbulomis palei šaligatvio bortelį. Tokia naujovė atėjo prieš penkerius metus, o anksčiau tai darydavo „inkubatoriaus sąlygomis“ – stovėjimo aikštelėje. Žmonės, kurie laikė teises prieš daug metų, sako, jog, jei reikėtų laikyti dabar – neišlaikytų“ , – tvirtino O.Židovlenkova.
Pašnekovė priminė, kad „Regitra“ yra dariusi bandymą, kuriame dalyvavo lenktynininkas Vaidotas Žala, šonaslydininkas Norbertas Daunoravičius ir kiti. Šiems dalyviams buvo labai sudėtinga išlaikyti vairavimo egzaminą.
Prieš 10 metų automobilių keliuose buvo daug mažiau, o dabar eismas vis intensyvėja, didėja spūstys, todėl sąlygos, tiems, kas mokėsi vairuoti anksčiau ir kas mokosi vairuoti dabar, yra nevienodos.
„Į „Regitrą“ reikia stengtis eiti tada, kai jauti, kad gali kažką pademonstruoti, o ne bandyti laimę. Būna, kad stresas „pakiša koją“, bet jis nebūna toks stiprus, kaip tiems bandytojams“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo vairavimo instruktorė.
Problemas įžvelgia kitur
Saugaus eismo ekspertas A.Pakėnas minėjo, jog net ta pati navigacija, kuri bus privaloma nuo spalio 1 d. praktikos egzaminuose, yra gerai, nes vėliau ji padės važiuoti, aktyviau dalyvauti eisme, neužstrigti spūstyse.
„Manau, kad šiuo metu „Regitros“ egzaminuotojai mokinius vertina per silpnai. Nemažai žmonių pas mane ateina po 3–10 metų pasimokyti vairuoti. Aš jų paklausiu: kada jūs vairavote paskutinį kartą? Jie man atsako, kad per „Regitros“ egzaminą. Esmė ta, kad didelė dalis vairuotojų gauna vairuotojo pažymėjimą ir nemoka vairuoti savarankiškai“, – pabrėžė vairavimo instruktorius.
Pašnekovas išskyrė ir dar vieną trūkumą šių dienų egzaminuose – mokiniams trūksta savarankiškumo ir pajutimo, kad jie yra vieni.
A.Pakėnas nekreipia dėmesio į mokinius, kurie skundžiasi dėl „Regitros“ egzaminuotojų. Jis tik jiems pasako savo nuomonę, ar išlaikys egzaminą. Aišku, dalis mokinių neklauso ir įsivaizduoja, kad instruktorius yra neobjektyvus.
„Tėvai tam mokiniui sako, kad jis gerai nuvažiuoja nuo tvarto iki daržinės, o iš instruktoriaus išgirsta, kad dar reikia pasimokyti daugiau, todėl instruktoriaus neklauso ir eina laikyti egzaminą. Neišlaikęs – pyksta ir kartais nusprendžia pakeisti instruktorių“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo A.Pakėnas.
Vairavimo mokytoja O.Židovlenkova irgi mano, jog egzaminuotojai griežtai nevertina mokinio: „Viskas yra filmuojama, todėl jeigu nesutinkate su egzaminuotojo sprendimu, visada jį galite apskųsti ir bandyti perlaikyti egzaminą nemokamai“.
Kartais pašnekovei tenka palydėti mokinį į vairavimo egzaminą, jog jis nesijaudintų ir negalvotų, kad visi egzaminuotojai yra monstrai.
Specialistė pabrėžė, kad dauguma eina mokytis egzamino eksterno būdu, vadinasi, jie išmoksta mintinai klausimus ir vėliau pažymi atsakymus, o teorijos net nežino. Vairavimo mokytoja iš karto atpažįsta žmones, kurie laikė teorijos egzaminą eksternu, nes jiems jai tenka papildomai aiškinti teorijos niuansus vairavimo metu.
„Regitros“ teorijos egzaminuose kartais būna keblių klausimų, su kuriais ne visai sutinku, tačiau mūsų, instruktorių, nuomonės niekas neklausia. „Regitra“ viską sprendžia pati. Be to, nebūna apibrėžta, kur yra teisingas vienas atsakymas, o kur keli“, – aiškino O.Židovlenkova.
Taip pat pašnekovė pridūrė, jog truputį koreguotų vairavimo egzaminą. Pavyzdžiui, vertinimo kriterijus. Šiuo metu galima padaryti 9 nekritines klaidas, o ji mano, kad šis skaičius yra truputį per mažas, nes žmonės padaro daug daugiau klaidų realiame gyvenime.
Ji išskyrė ir specifines pasikartojančias klaidas. Pavyzdžiui, šiuo metu, jei šešis kartus neparodai posūkio ar per ilgai veikė posūkis – egzaminas neišlaikytas, nes nemoki naudotis posūkio signalu.
„Iš kur paėmė šį skaičių? Kodėl būtent 6 klaidos, o ne daugiau? Juk mokinys egzamino metu patiria stresą. Be to, vertinimo kriterijų aprašyme yra tokių punktų, kad net instruktoriams tenka pasiginčyti tarpusavyje. Kiekvienas bando traktuoti tą punktą pagal savo prizmę. Kaip KET bando įvesti tikslų apibrėžimą, taip ir čia reikėtų koreguoti tam tikrus kriterijus“, – svarstė O.Židovlenkova.
Kodėl neišlaiko?
„Regitros“ atstovė spaudai E.Bardauskienė, analizuodama tai, kodėl ne visiems būsimiems vairuotojams pavyksta egzaminą išlaikyti iš pirmo karto, kaip pagrindines priežastis įvardijo stresą, jaudulį ir įgūdžių stoką.
„Kuo labiau žmogus jaudinasi, tuo jam sudėtingiau susikoncentruoti ir pasiekti norimą rezultatą. Taip pat neretai atvykstantiems egzaminą laikyti asmenims trūksta įgūdžių, žinių ir tai lemia, jog ne visada pavyksta išlaikyti egzaminą iš pirmo karto“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė E.Bardauskienė.
Specialistei sudėtinga prognozuoti, kokia bus išlaikymo statistika ateityje. Ji mano, jog tai priklausys nuo vairuotojų mokymo programų, eismo sąlygų: „Kasmet transporto priemonių Lietuvos keliuose daugėja, eismas intensyvėja, ir šie pokyčiai reikalauja dar geresnių įgūdžių, didesnio vairuotojų atidumo“.
