Garažų teritorijoje po lietaus ir tirpstant sniegui kai kuriose vietose pravažiuoti gali tik visureigiai – vandens lygis kartais pakyla tiek, kad semia ir garažus.
Vis dėlto neaišku, kam priklauso tvarkyti nuotekų tinklus – bendrijoms, Savivaldybei ar vandentiekininkams.
Kaštonų gatvėje veikia net kelios bendrijos, kurioms priklauso per 1 000 garažų. Portalo manobendrija.lt duomenimis, Kaštonų gatvėje įsikūrusios 5 garažų savininkų, statybos ir eksploatavimo bendrijos: „Miškas“, „Uostas“, „Kaštonas“, „Žuvėdra“ ir „Lokomotyvas“. Didžiausia jų, „Žuvėdra“, turi apie 500 garažų, kitos – apie 300 ir mažiau.
„Paprasčiausiai kažkada buvo padarytas brokas, kai buvo tiesiami lietaus kanalizacijos tinklai, vamzdis išvestas į geležinkeliečių teritoriją. Praėjo daug laiko, garažams 50, o gal ir 60 metų. Per tą laiką vamzdžiui pakenkė ir medžių, augalų šaknys, korozija, dėl to yra blogas nutekėjimas.
Kažkas kažkur nuėmė tinklą, galvodami, kad vanduo greičiau nubėgs, bet dėl to kemšasi vamzdynas ir vanduo stovi. Gerai, jei su visureigiu, tada galima pravažiuoti, su lengvąja jau nesinori važiuoti“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Miškas“ vadovas Evaldas Andrėkus.
Pasak jo, mažiau problemų yra aukščiau pastatytuose garažuose, bet nuokalnėje garažai vis tvinsta. Kai kuriose vietose vanduo stovi nuolat – apie patvinimą pranešta sausio pabaigoje, po praūžusių audrų, o praėjusią savaitę vanduo vis dar laikėsi.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad vasario pradžioje buvo gautas pranešimas apie patvinusią automobilių aikštelę dviejų bendrijų teritorijoje.
„Patikrinus informaciją, pranešėjas informuotas, kad bendrovė „Klaipėdos vanduo“ neprižiūri paviršinių nuotekų tinklų Kaštonų g. garažų masyvuose „Miškas“ ir „Uostas“. Mūsų duomenimis, paviršinių nuotekų tinklais naudojasi tik šių garažų savininkai. Kam nuosavybės teise priklauso tinklai šioje vietoje, atsakyti negalime“, – komentavo G. Butkienė.
Ji svarstė, kad įprastai tokiose vietose paviršinių nuotekų tinklai priklauso juridiniams asmenims, pavyzdžiui, bendrijoms. Tokiu atveju savininkai patys turi prižiūrėti lietaus nuotekų tinklus.
E. Andrėkaus teigimu, niekas negali atsakyti, kam priklauso ir kas turi rūpintis nuotekų tinklu.
„Yra servitutinis kelias, gatvė, kuri iš principo priklauso Savivaldybei, būtent ta dalis kuri būna apsemta. Savivaldybė lyg ir bandė tinklus perduoti vandentiekiui, bet vandentiekis nuo savęs kratosi, nežino.
Mėginome kalbėtis draugiškai, nedraugiškai, mėginome patys savo jėgom valyti tuos kanalus, bet valyk nevalęs, jei techniškai netvarkinga, blogas nuolydis. Norint kažką daryti reikia tokių pinigų, kad padėk Dieve, teliks tik bankrutuoti“, – kalbėjo E. Andrėkus.
Pašnekovas teigė, kad mėginama ieškoti išeičių, trys bendrijos dalijasi nuotekų šulinėlių valymo darbus, bet iš jų esą naudos maža, tad kaskart telieka laukti, kol vanduo nuseks.
