„Jie būtini tiek vietos gyventojams, tiek pro šalį važiuojantiems vairuotojams“, – įsitikinęs susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis pridūrė, kad eismas šiame ruože yra vienas intensyviausių šalyje – per parą vidutiniškai pravažiuoja 40 tūkst. transporto priemonių.
Po rekonstrukcijos panaikinta buvusi viena pavojingiausių vieno lygio sankryžų valstybinės reikšmes kelių tinkle. Atvažiavus nuo Kauno ir norint pasukti į kairę kaskart reikėdavo ypatingo atidumo ir geros reakcijos.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus žiniomis, per pastarąjį dešimtmetį šioje vietoje įvyko 81 eismo nelaimė, kurios metu žuvo 2 žmonės, dar 9 buvo sužaloti.
Pasak Kauno rajono vicemero Antano Nesteckio dėl galimybės saugiai kirsti automagistralę tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems kalbėta jau du dešimtmečius. Pagaliau šis projektas virto tikrove.
Darbai kainavo 17,4 mln. eurų, didžiąją lėšų dalį skyrė ES fondai.
Pasak darbus atlikusios bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno, didelis transporto intensyvumas ir buvo didžiausias trukdis kelio rekonstrukcijai, kuri truko pusantrų metų.
Įmonės specialistams teko kasti net 6 metrų gylio tranšėją komunikacijoms.
„Autokaustos“ specialistai 10 kilometrų ilgio kelio ruože paklojo naują asfalto dangą, įrengė apšvietimą, statė triukšmo slopinimo bei vielines tvoras.
Susisiekimo ministro M.Skuodžio skaičiavimais, kelyje Vilnius-Kaunas liko pastatyti arba rekonstruoti 3 tiltus. Tuomet svarbiausi darbai, susiję su transporto pralaidumo didinimu, bus baigti.
Vienas svarbiausių ir sudėtingiausių darbų – viduriniojo A.Meškinio tilto per Nerį rekonstrukcija.
„Daugiau kaip pusšimtį metų statyto tilto būklė – apgailėtina“, – įsitikinęs direkcijos vadovas R.Lipkevičius.
Sutartį su darbų rangovu tikimasi pasirašyti dar šių metų rudenį.
