Vilnius–Kaunas kelias, šiemet tapęs magistrale, jau sulaukė kritikos: nuostabą čia kelia ir greičio matuokliai Atsiras dar viena automagistralė

Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas atsakė, ar sulauksime ateityje daugiau tokių kelių ir kodėl greitis nėra didinamas dar labiau.

Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>V.Skaraičio nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>V.Skaraičio nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>V.Skaraičio nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>V.Skaraičio nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>V.Skaraičio nuotr.
Net trijuose keliuose lietuviai vasarą gali važiuoti 130 km/val. greičiu.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jul 2, 2022, 9:33 AM

Nuo balandžio mėnesio Vilnių ir Kauną jungiančiam keliui buvo suteikta automagistralės kategorija. Tai reiškia, kad vasarą čia galima važiuoti 130 km/val., o žiemą – 110 km/val. greičiu.

„Magistralinio kelio Vilnius–Kaunas ruožui suteikiant automagistralės kategoriją ir jame didinant greitį, svarbiausia yra eismo saugumas.

Vykdant šį projektą, buvo įdiegta daugybė saugos priemonių: atitvarai, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, kintamieji ženklai, nesaugiose vietose padidintos greitėjimo ir lėtėjimo juostos ir kt. – daug priemonių, kurios turės užtikrinti vairuotojų saugumą“, – teigė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. 130 km/val. greičiu leidžiama važiuoti automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (nuo 18 iki 94 km ir nuo 105 iki 300 km), A2 Vilnius–Panevėžys (nuo 12 iki 127 km), A5 Via Baltica (Kaunas–Marijampolė ruože nuo 23 iki 56 km.)

Buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius naujienų portalui lrytas.lt minėjo, kad Vilnius–Kaunas prilygsta keliui Vilnius–Panevėžys ir jam buvo skirtos nemažos lėšos, kad šis kelias taptų geresnis saugos požiūriu, todėl jis teigiamai vertina tai, jog šiame kelyje galima važiuoti 130 km/val. greičiu. Pašnekovo nuomone, šis kelias nėra itin nutolęs nuo gyvenviečių, kad prilygtų automagistralei, bet kai ką galima patobulinti.

„Kol nebuvo greitėjimo, lėtėjimo juostų, tai kelias dėl savo intensyvaus eismo nebuvo itin saugus, o atsiradus joms situacija tapo geresnė.

Šiuolaikinių automobilių būklė kur kas geresnė, todėl manau, kad saugu važiuoti tokiu greičiu. Jei jau kelio atkarpą Kaunas–Klaipėda laikome automagistrale, tai šis kelias nelabai kuo skiriasi“, – pridūrė buvęs susisiekimo ministras.

Tačiau jis nesutinka, kad reikėtų didinti greitį ir kituose keliuose, nes kelių būklės nusidėvėjimas yra didesnis nei skiriamas finansavimas jiems atstatyti, todėl padėtis yra blogėjanti.

Didžiausią nuostabą R.Sinkevičiui kelia matuokliai kelyje Vilnius–Panevėžys, kurie matuoja greitį tam tikruose kelio ruožuose.

„Lietuvoje automagistralė laikomas pačiu saugiausiu keliu. Kam tada reikia įrengti tą stacionarų matuoklį? Juk yra daug kelių, kurie dabar nėra saugūs. Ten reikėtų statyti matuoklius“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo R.Sinkevičius.

Sulauksime dar vienos automagistralės

LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas pažymėjo, kad A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km (bendras ilgis 40,23 km), bus rekonstruojamas pagal automagistralės kategoriją, jame bus užtikrinamas 130 km/val. greitis.

Anot pašnekovo, neplanuojama didinti greičio daugiau nei 130 km/val.: „Greitis yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių eismo įvykių riziką, jų kilimą ir eismo įvykių sunkumą, kuomet eismo dalyviai žūsta ar yra sunkiai sužalojami.

Kuo didesnis transporto priemonės greitis, tuo didesnė tikimybė vairuotojui patekti į eismo įvykį su sunkiomis pasekmėmis. Greičio limito didinimas be galimo eismo saugos situacijos pablogėjimo taip pat lemia didesnes degalų sąnaudas, oro užterštumą ir triukšmą, kas iš esmės nedera su ES žaliojo kurso tikslais“.

Didesnį maksimalų leistiną greitį automagistralėse, nei nustatytas Lietuvoje, turi vos kelios ES valstybės narės – Lenkija (140 km/val.), Bulgarija (140 km/val.) ir Vokietija (be ribojimo, bet su rekomendacija 130 km/val.). 2018 m. Austrijoje pradėtas eksperimentas, kurio metu tam tikromis valandomis ir tam tikruose automagistralių ruožuose greitis pakeltas iki 140 km/val., tačiau, S.Jansono žiniomis, buvo atšauktas dėl aplinkosauginių priežasčių.

„Analizuojant kitų valstybių pavyzdžius matyti, kad greičio limitai Europos valstybių automagistralėse svyruoja nuo 100 iki 130 km/val. Lietuva pagal nustatytą maksimalų leistiną greitį ir taip patenka tarp valstybių, kuriose leidžiamas didesnis važiavimo greitis automagistralėse“, – pažymėjo LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkas.

Kokie darbai dar laukia?

Kalbant apie darbus magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, šių metų balandį Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą dėl vidurinio tilto per Nerį, vadinamo A.Meškinio tiltu, esančio šalia baigto statyti tilto (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km), rekonstravimo.

Planuojama, kad A.Meškinio tiltas galėtų būti rekonstruotas iki 2024 m. pirmo pusmečio. Rekonstravus šį tiltą, ketinama rekonstruoti likusį trečią (pietinį) tiltą per Nerį. Sutvarkius visus tris tiltus, bus galima įgyvendinti paskutinį Islandijos plento projekto etapą.

Visas Islandijos plento projektas apima transporto mazgo ties PC „Mega“, Sargėnų, A.Meškinio (Kleboniškio) ir naujo tilto per Nerį statybą, naujo viaduko per Jonavos g. statybą ir šalia esančio ruožo tarp Biruliškių sankryžos ir Jonavos g. rekonstravimą. Šalia minėto projekto vykdomas ir kitas projektas – Giraitės sankryžos rekonstravimas, kuris yra „Via Baltica“ projekto dalis. Abu minėti projektai Kaune apima maždaug 12 km ruožą kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.