Deja, taip nėra. O liūdniausia, kad skirtumo tarp maksimalaus leistino ir saugaus greičio suvokimas vairuotojams ateina jau po dėl šios priežasties kilusio eismo įvykio.
S.Baškevičius sutiko pasidalinti per ilgus darbo metus sukaupta patirtimi ir įžvalgomis.
– Kuo leistinas greitis skiriasi nuo saugaus greičio?
– Maksimalus leistinas greitis yra kelių eismo taisyklių sąvoka. Bet taisyklės lieka taisyklėmis. Kiekvienam vairuotojui saugus greitis yra skirtingas. Jis priklauso ir nuo vairuotojo patirties, automobilio techninės būklės, eismo sąlygų, kelio dangos ypatumų bei situacijos suvokimo – kaip aš kaip pilietis galiu saugoti save ir kitus eismo dalyvius.
Saugaus greičio pasirinkimui labai didelę įtaka turi metų laikas. Žiema, vasara, ruduo ir pavasaris – kiekvienas metų laikas vairuotojui gali atnešti tam tikrų iššūkių. Nuo vairuotojo sugebėjimo prisitaikyti prie pakitusių eismo sąlygų ir saugaus greičio laikymosi priklauso jo paties ir kitų eismo dalyvių saugumas.
– Kada vairuotojas gali save laikyti patyrusiu?
– Patirtis įgyjama. Paruošti vairuotoją turintį gerų praktinių įgūdžių yra praktiškai neįmanoma. Patirties įgijimas priklauso nuo vairuotojo sugebėjimo tam tikrose situacijose priimti optimalų sprendimą. Vieni vairuotojai tą patirtį įgyja greitai, kitiems prireikia ir dešimties metų, o tretiems jos išvis nepavyksta įgyti. Kaip ne visi žmonės gali būti gydytojais, taip ne visi gali būti ir gerais vairuotojais. Savaime suprantama, kad mažiau patirties turintis vairuotojas norėdamas jaustis saugiai, turi važiuoti lėčiau.
Jei tu nesupranti kas yra saugus važiavimas, tai anksčiau ar vėliau sulauksi pasekmių.
– Kokią įtaką saugaus greičio pasirinkimui turi automobilio techninė būklė?
– Labai didelę. Ypač svarbu, kad gerai veiktų automobilio stabdžių bei jame įdiegtos valdymo kontrolės sistemos. Automobilio valdymo kontrolei laibai svarbu ir padangų rūšis bei jų būklė.
Aš pats padangoms skiriu ypatingą reikšmę. Tai – viena pagrindinių saugaus važiavimo sąlygų. Pirmiausia padangų rūšis turi atitikti sezoną. Aš nelinkęs sutikti su tais, kurie sako, kad ir žiemą, ir vasarą galima išsiversti su tomis pačiomis universaliomis padangomis. Žiemą tokios padangos nesuteikia tokio sukibimo su kelio danga, kokį gali suteikti žieminės padangos. Vasarą per karščius universalios padangos labiau įkaista, greičiau dėvisi ir taip pat negarantuoja gero sukibimo su kelio danga.
Atkreipčiau dėmesį ir į protektoriaus rašto gylį. Leistinas minimalus protektoriaus gylis lengviesiems automobiliams vasarinėms padangoms yra 1,6 milimetro, tačiau derėtų rinktis tokias, kurių protektorius siekia 3–4 milimetrus, tuo metu žieminėms padangoms jis turėtų būti ne mažesnis kaip 3 milimetrai, dar geriau, jei jis siekia 6 milimetrus. Jei vasarą esant geroms oro sąlygoms su tokiomis padangomis dar gali saugiai važiuoti, tai prapliupus stipresniam lietui su tokiomis padangomis važiuoti taps nebesaugu. Tuomet reikėtų gerokai sumažinti greitį.
Šiaip aš vairuotojams patarčiau padangų keitimu susirūpinti, kai jų protektoriaus rašto gylis tampa mažesniu už 3–3,5 milimetro.
– Ar renkantis padangas yra svarbu, kada jos pagamintos?
– Labai svarbu. Nesirinkčiau daugiau nei prieš dešimt metų pagamintų vasarinių padangų.
Tuo metu žieminės padangos savo savybes išlaiko ketverius-penkerius metus nuo jų pagaminimo. Ir nesvarbu, ar šiomis padangomis buvo nuvažiuota keliasdešimt ar tik keli tūkstančiai kilometrų. Senstant padangoms keičiasi jų gumos mišinio savybės, jos tampa kietesnėmis ir pablogėja jų sukibimas su kelio danga.
Vien padangų rūšis negarantuoja, kad jos bus veiksmingos mūsų keliuose to sezono metu. Tuo teko įsitikinti pačiam, kai nusipirkus gan žinomo padangų gamintojo žiemines padangas viduržiemį jas teko pakeisti į kitas, nes mano pirktos padangos buvo pagamintos iš gan kieto gumos mišinio ir negarantavo gero sukibimo su kelio danga.
– Kokių iššūkių kyla vairuotojams vasarą?
– Vasarą saugiam greičiui įtakos gali turėti karštis ir lietus. Įkaitus kelio dangai ji tampa slidesnė, o automobilis – mažiau stabilus. Todėl per karščius važiuojant dideliu greičiu ypač senesnės asfalto dangos keliais galima prisišaukti nelaimę. Greitį važiuojant nuo karščio lydytis pradėjusia kelio danga reikėtų mažinti bent 10–20 procentų.
Lietus kelio dangą paverčia slidžia. Ypač pavojų kelia važiavimas įprastu greičiu vos prasidėjus lietui. Pirmi lietaus lašai susimaišo su ant kelio susikaupusiomis dulkėmis, ant kelio dangos susiformuoja slidus mišinys, kurį vėliau lietus nuplauna. Todėl vos pradėjus lyti greitį reikėtų mažinti.
Didelių nemalonumų ypač važiuojant jau gerokai padėvėtomis padangomis gali kilti pliūptelėjus liūčiai. Jei protektoriaus rašto gylis yra mažas, važiuojant dideliu greičiu gali prasidėti akvaplanavimas, nes padangos paprasčiausiai nebesugeba išspausti vandens ir dingsta jų sukibimas su keliu.
Akvaplanavimas gali prasidėti ir dideliu greičiu įvažiavus į gilesnę balą. Pastebėję didesnę balą, mes turėtume gerokai sumažinti greitį, nes nežinome, kokio gylio ji yra.
Jei jau įvažiavus į balą prasidėjo akvaplanavimas reikia pasistengti išlikti ramiam, stipriau suspausti vairą, nesukinėti jo į šonus, tačiau nestabdyti, o tik atleisti greičio paminą, kad tiesiai riedantis automobilis pats sumažintų greitį. Sulėtėjus greičiui padangų protektorius gebės išmesti vandenį ir akvaplanavimas baigsis.
– Koks greitis yra saugus važiuojant kalnuotu bei vingiuotu keliu?
– Važiuojant tokiu keliu reikia neskubėti. Vingiuotame kelyje tyko daugiau pavojų, todėl prieš posūkį visada reikėtų sulėtinti greitį. Lekiant dideliu greičiu posūkyje dėl išcentrinių jėgų automobilis gali tapti nevaldomu.
Jeigu jau taip nutiko, nereikėtų bijoti paspausti stabdžio paminos. Šiuolaikinių automobilių valdymo kontrolės sistemos, ABS leidžia stabdant automobilį neprarasti galimybės jį valdyti.
Spausti stabdžio paminos nereikėtų bijoti ir tuomet, jei slidžiame kelyje reikia apvažiuoti netikėtą kliūtį.
Važiuojant kalvota vietove greitį reikėtų mažinti prieš įkalnės viršūnę, nes nežinai ką gali išvysti už jos.
– Kokį greitį patartina rinktis važiuojant naktį?
– Važiuojant naktį yra svarbūs trys dalykai: tvarkingos šviesos, švarus priekinis stiklas ir nepavargęs vairuotojas.
Šviesos turi būtu sureguliuotos taip, kad vairuotojas viską gerai matytų pats ir tuo pačiu neakintų kitų eismo dalyvių.
Nuo priekinio lango švarumo priklauso matomumas. Kuo purvinesnis priekinis stiklas, tuo labiau lūžta šviesos spinduliai – atsiranda įvairių šešėlių ir tu nebematai, kas dedasi važiuojamojoje dalyje.
Nepatartina į naktinę kelionę leistis, jei esi pavargęs. Labiausia miego norisi prieš auštant. Pajutus, kad norisi miego nei kava, nei tonizuojantys gėrimai nebepadės – geriausia rasti saugią vietą ir sustojus joje bent pusvalandį nusnūsti.
Važiuojant naktį greitis turėtų būti bent 20 kilometrų per valandą mažesnis už tą, kuriuo tuo kelio ruožu važiuojama dienos metu. Miškingose vietose ar kelio atkarpose pažymėtose apie laukinius gyvūnus perspėjančiais ženklais greitį reikėtų mažinti dar labiau.
– Minėjote, kad saugaus greičio pasirinkimui įtakos turi ir vairuotojo praktiniai gebėjimai. Kur jų įgyti?
– Lietuvoje jau yra autodromų, kuriuose vairuotojas gali saugiai išbandyti įvairius manevrus skirtingos kelio dangos sąlygomis. Žinojimas, ką įvairiose situacijose gali tu ir kokios yra tavo automobilio galimybės, suteikia vairuotojui pasitikėjimo, leidžia jam pasirinkti saugų greitį įvairiomis eismo sąlygomis.
Tai ypač aktualu jauniems vairuotojams.
Važiuojant keliu esant blogoms oro sąlygoms patartina tiesiame kelio ruože, kur nėra kitų automobilių, pabandyti pastabdyti, šiek tiek pasukinėti vairą ir įsitikinti, ar ratai neslysta ir ar vairas nesisukioja per lengvai.
Į kelio būklę dėmesį kaskart derėtų atkreipti dar prieš įsėdant į automobilį. Toks pastabumas taip pat padeda kelionėje pasirinkti saugų greitį.
– Kaip pasirinkti saugų greitį?
– Saugų greitį renkuosi pats ir patariu rinktis savo mokiniams vadovaujantis labai paprasta taisykle. Greitis turi būti toks, kad tu vairuodamas jaustumeisi komfortiškai, nebūtum įsitempęs, suspėtum atlikti visus būtinus veiksmus ir galėtum laiku reaguoti į nenumatytas situacijas.
Jei tu jau kažko nebespėji atlikti: pažvelgti į veidrodėlį, laiku išjungti posūkio signalą – vadinasi tavo greitis yra per didelis ir tau jį reikia mažinti.
Taip pat nepatariu kelionės pradėti nuo maksimalaus greičio. Kelionės pradžioje vairuotojas būna labiau įsitempęs, susikaustęs ir tik po tam tikro laiko pripranta prie važiavimo tempo.
Adaptacijos reikia ir įvažiavus į nepažįstamą miestą, kur yra daugiau kelio ženklų intensyvesnis eismas. Nereikia stengtis iškart bet kokia kaina išlaikyti kitų eismo dalyvių pasiūlyto tempo. Neprievartaudamas savęs netrukus pastebėsi, kad tu įsilieji į eismo srautą jo netrikdydamas.
– Kokia nuovargio įtaka saugaus greičio pasirinkimui?
– Išties – labai didelė. Ypač pavojinga bet kokiu greičiu važiuoti pavargus naktį, nes galima užmigti. Dienos metu nuovargis taip pat gali turėti įtakos vairavimo saugumui.
Šiuo metu, kai visus kamuoja karšti orai, labai svarbu, kad automobilyje veiktų oro kondicionavimo sistema. Tiesa šalčiu piktnaudžiauti nereikėtų. Lauko oro temperatūra nuo automobilio salone esančios oro temperatūros neturėtų skirtis daugiau kaip 5–6 laipsniais. Priešingu atveju mes rizikuojame peršalti.
Per karčius vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir į savo sveikatos būklę. Negaluojant geriau prie vairo nesėsti ir kelionę atidėti. Jei lauke karšta, su savimi derėtų pasiimti buteliuką vandens ir saugesnėje vietoje ar sustojus jo kartkartėmis atsigerti. Kai kalbame apie vairavimo saugumą, kiekviena smulkmena yra svarbi.
