Pažvelgus į skaičius atrodo, kad eismo įvykių statistika iš lėto gerėja – štai 2020 metais dėl greičio viršijimo Lietuvos keliuose žuvo 48 žmonės, 690 sužeista. Pernai situacija buvo kiek geresnė: 43 žuvę ir 645 sužeisti. Per pirmąjį šių metų pusmetį dėl greičio viršijimo įvyko 238 autoavarijos, žuvo 11, sužeisti – 303 asmenys.
Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė išlieka optimistiška: šie skaičiai teikia vilčių, kad metus pabaigsime saugiau. Vis dėlto to neužtenka: specialistė sako, kad nelaimės dėl greičio viršijimo mūsų keliuose pasikartoja gerokai per dažnai.
Pasigenda bendruomeniškumo ir atsakomybės
Greičio viršijimo pasekmės po truputį švelnėja, tačiau bendri skaičiai stulbina. Vien pernai metais keliuose užfiksuota per 700 tūkstančių pažeidimų dėl greičio viršijimo ir kitų Kelių eismo taisyklių nepaisymo.
„Dažniausiai fiksuojami tokie įvykiai, kaip nuvažiavimas nuo kelio, transporto priemonių susidūrimai, apvirtimas kelyje. Bendri skaičiai išties kelia nerimą.“, – teigia J. Liutkienė. Ji priduria, kad dažnai nukenčia kiti eismo dalyviai – autoavarijos metu sužalojami dviratininkai, pėstieji.
Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Valdas Juozas Vilūnas mano, kad, nors greičio matavimo prietaisai keliuose duoda daug naudos, tačiau galutiniam tikslui pasiekti vien to neužtenka.
Gerų rezultatų galėtų duoti aktyvus bendruomeniškumo ir atsakomybės skatinimas. Pasak V. Vilūno, sektinu pavyzdžiu Lietuvai turėtų būti Šveicarijos ar Vokietijos vairuotojų bendruomenės.
„Visuomenės įsitraukimas ir griežta reakcija į greičio viršijimą bei kitus pažeidimus lėmė, kad tokios šalys, kaip Vokietija, Šveicarija yra vienos saugiausių pasaulyje avaringumo prasme. Šio lūžio Lietuvoje vis dar reikia laukti“, – sako pašnekovas.
Saugumo įranga važiuojant nesaugiu greičiu negelbsti
V. Vilūnas pastebi, kad nemažai eismo įvykių dėl greičio viršijimo įvyksta dėl to, kad dalis vairuotojų rizikuoja ir per daug pasitiki automobiliuose integruota saugos įranga.
„Apsaugos pagalvės, saugos diržai, stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) ir pagalbinė vairavimo sistema yra svarbu ir naudinga. Per avarinį stabdymą šios priemonės neleidžia blokuotis ratams, padeda suvaldyti automobilį, užtikrinti saugų atstumą ir išlikti savo važiuojamoje juostoje“, – teigia specialistas.
Vis dėlto, jis pabrėžia: „įrangos paskirtis – užtikrinti komfortišką vairavimą, o ne išvengti nelaimės pasirinkus nesaugų greitį. Geriau neapgaudinėti savęs ir nerizikuoti savo bei keleivių gyvybe“.
V.Skaraičio nuotr.
Nuo nelaimių viršijant greitį apsaugos tik vienas dalykas
Anot saugaus eismo eksperto, automobilyje integruotos saugumo priemonės gali nebent sušvelninti eismo įvykio pasekmes, tačiau važiuojant didesniu nei leistina greičiu, to tikrai nepakanka.
„Nei techniškai tvarkingas automobilis, nei sėkmė nepadės, kai važiuojama greičiau nei leidžia Kelių eismo taisyklės. Kaip matome, dėl nesaugaus greičio dūžta ir prabangiausi automobiliai, o jų vairuotojai ir keleiviai patiria baisius sužalojimus ar net miršta“, – apgailestauja V. Vilūnas.
Saugaus eismo eksperto teigimu, nuo skaudžių nelaimių kelyje yra tik vienas priešnuodis.
„Jeigu mūsų visuomenė supras, kad ribojimai yra ne šiaip sau, o vairuotojai rinksis tik leistiną greitį, išgelbėsime daugybę gyvybių ir Lietuvos keliuose bus saugiau“, – neabejoja V. Vilūnas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.