Kokie veiksmai sukelia daugiausiai nepasitenkinimo ir kaip pažaboti netinkamą elgesį kelyje?
Netinkamas elgesys lemia didesnes kuro sąnaudas
Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis sako, kad vienas labiausiai erzinančių ir pavojingų veiksmų – chuliganiškas kitų automobilių lenkimas, nesaugus eismo juostų kirtimas ir staigus užlindimas prieš automobilius.
Specialistas atkreipia dėmesį – kai nesilaikoma saugaus atstumo, sukeliama grėsmė aplinkiniams. Staigiai stabdant automobilį, galima sulaukti tragiškų pasekmių.
Pašnekovas išskiria dar vieną momentą. „Neseniai mačiau psichologų sukurtą vairuotojų apklausą. Paaiškėjo, kad viena iš labiausiai erzinančių savybių yra posūkių nerodymas. Dalis vairuotojų tai laiko smulkmena, tačiau posūkių nerodymas Lietuvoje yra rimta problema, kuri gali išprovokuoti konfliktus ir sukelti avarines situacijas.
Kartu su kolegomis darėme reportažą prie žiedo Vilniuje, Žirmūnuose. Pastebėjome, kad tik maždaug kas trečias vairuotojas rodo posūkį išsukant iš žiedo. Tokie manevrai yra nekultūringi ir klaidina kitus“.
Anot specialisto, toks įprotis lemia laiko gaišatį ir išlaidas. „Piktinamės, kad Lietuvoje didelės grūstys, tačiau būtent posūkių nerodymas prisideda prie kelių blogybių: gatvių kimšimosi, taršos ir didelių kuro sąnaudų.
Kai išvažiuojant nerodomi posūkiai, į žiedą įvažiuoti norintys vairuotojai delsia, kartais net kelias minutes ar daugiau, nes nežino ar saugu važiuoti toliau. Nenuostabu, kad ir kuro sunaudojimas ženkliai išauga“, – mano K. Povilaitis.
Kodėl kelyje elgiamės nekultūringai?
Psichologė Elžbieta Malūnavičienė sako, kad nekultūringas vairavimas atsiranda dėl kelių pagrindinių faktorių.
„Prie nedrausmingo, nederamo elgesio prisideda skirtingi veiksniai. Pavyzdžiui, socialinės normos. Jeigu vairuojant pastebime, kad kiti elgiasi nekultūringai, nesilaiko KET reikalavimų, dažnai duodame leidimą taip elgtis ir sau. Dažniausias pasiteisinimas tokiu atveju – kodėl aš turiu įdėti daugiau pastangų, nei visi kiti?
Taip pat veikia nuo seno susiformavę įsitikinimai. Dalis vairuotojų nemato nieko blogo dėl greičio viršijimo, piktybiško užlindimo prieš automobilius ir kito neatsakingo elgesio. Natūralu, kad gąsdinimai ir įspėjimai jiems nepadeda“, – teigia E. Malūnavičienė.
Kartais pastebime, kad žmogus gyvenime yra mandagus, ramus ir kultūringas, tačiau atsisėdus prie vairo elgesys pasikeičia. Kodėl taip yra?
Anot psichologės, suveikia anonimiškumo efektas. „Atsidūrus už stiklo kartais pasireiškia nebaudžiamumo pojūtis. Panašiai kaip rašant anoniminius komentarus, kur vartotojai itin drąsiai reiškia nuomonę, vairuojant dalis žmonių irgi leidžia sau daugiau. Jiems atrodo, kad kilus konfliktinei situacijai galės pabėgti, bus nematomi ir nepasiekiami“.
Kaip dar vieną netinkamo vairavimo priežastį psichologė išskiria streso malšinimą. „Kai patiriamas stresas, įtampa, vieni žmonės eina pabėgioti, medituoti ar kitaip sveikai malšina negatyvius pojūčius. Tuo tarpu kiti, nors realybėje atrodo labai ramūs, mandagūs, susikaupusį stresą ir agresiją išlieja eisme“, – pastebi E. Malūnavičienė.
Atkreipia dėmesį į auksinę taisyklę
Saugaus eismo ekspertas K. Povilaitis akcentuoja: labai svarbu, kad kelyje būtume kolegos, o ne priešai. Bendra situacija gerėja, tačiau nekultūringo elgesio ir priešiškumo apraiškų tarp vairuotojų dar nemažai.
„Tai ypač pastebi žmonės, grįžę iš Skandinavijos ar Vakarų Europos šalių, kur eismas grindžiamas bendradarbiavimo ir pagarbos principu. Būna, kad žmogus net nebenori vairuoti Lietuvos miestuose, nes jaučia didelį stresą“.
Specialistas teigia, kad nekultūringą vairavimą efektyviai užkardytų botago ir meduolio principas. „Būtina rasti būdų, kaip paskatinti drausmingus vairuotojus. Tvarkingas, pagarbus elgesys turi tapti kiekvieno eismo dalyvio siekiamybe.
Tuo tarpu prasižengiantys turėtų jausti bausmės neišvengiamumą. Mano manymu, dabar pažeidėjai nubaudžiami per retai“.
Galiausiai pašnekovas prašo atsiminti auksinę taisyklę. „Ji paprasta – elkis su kitu eismo dalyviu taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Jei visi vairuotų būtų tolerantiški, laikytųsi pagarbos, konfliktų ir nelaimių kelyje turėtume daug mažiau“.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
