Kultūros trūksta ir kelyje, ir gyvenime
A.Pakėnas įsitikinęs, kad šiukšlės yra bendros kultūros klausimas. Tiesa, nors greičio viršijimas ir nemažai kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų Lietuvoje yra didelė problema, šiukšlinimo klausimu atrodome visai neblogai.
„Tenka kalbėti tiek su turistais, tiek su lietuviais, kurie gyvena svetur. Žmonės pastebi, kad Vilnius ir kiti Lietuvos miestai bei jų keliai yra gana švarūs. Jeigu eidami šaligatviu nemėtome kur papuola, atsisėdę į automobilį irgi šiukšliname rečiau.
Nepaisant to, pašnekovas sutinka, kad šiukšlių Lietuvos keliuose, pamiškėse, poilsio aikštelėse vis dar pasitaiko.
„Šis Kelių eismo taisyklių ir bendrosios tvarkos pažeidimas atskleidžia kultūros stoką. Juk eismas yra neatsiejamas nuo mūsų kasdienybės.
Jeigu šiukšles žmogus meta ne į konteinerius, o ant kelio ar pamiškėse, tai rodo, kad ir visur kur gyvenime jam trūksta kultūros, atsakomybės ir supratingumo“, – mano A.Pakėnas.
Avariją sukelia ir graužtukas
Pasak A.Pakėno, iš automobilių chuliganiškai išmestos šiukšlės sukelia tiesioginę grėsmę aplinkinių saugumui.
„Pavyzdžiui, iš vairuotojo pusės metamas plastikinis kavos puodelis atsitrenkia tiesiai į kitos mašinos stiklą. Neduok dieve, tame puodelyje dar ir skysčio buvo. Stiklas apliejamas, o vairuotojo reakcija į kliūtį nenuspėjama.
Net nedidelis vairo pasukimas magistralėje ar kitame judriame kelyje lemia skaudžias pasekmes – automobilis gali pakeisti važiavimo kryptį, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, susidurti su kitomis transporto priemonėmis“.
Pasak A.Pakėno, tokiose situacijose užtenka smulkmenos. „Nekultūringas elgesys, šiukšlinimas gali baigtis kitų eismo dalyvių sužalojimais ar net mirtimi. Dabar eismas labai intensyvus, todėl avarija gali kilti ir dėl neapdairiai numesto obuolio graužtuko. O juk smulkias šiukšles taip paprasta išmesti artimiausioje degalinėje“.
Kliūtys keliuose atsiranda ir dėl neapdairumo
Saugaus eismo ekspertas mano, kad šiukšlinimas byloja ne tik kultūros trūkumą, bet ir neatsargumą.
„Pasitaiko, kad kelyje netikėtai atsiduria įvairūs kroviniai, iškritę iš priekabos ar nuo automobilio stogo. Tai paletės, įrankiai, vinys, statybinės medžiagos, atliekos ir kiti netinkamai supakuoti daiktai. Vairuotojas laiku nesureaguoja, todėl šie daiktai lieka gulėti ir kelia didžiulį pavojų aplinkiniams“.
Ko imtis, jei vežant malkas, įrankius ar kitą krovinį jis pabyra kelyje? Ekspertas teigia, kad svarbiausia nepasimesti.
„Jei pastebėjote, kad nuo stogo ar iš priekabos iškrito daiktai, įsijunkite avarinę šviesos signalizaciją, saugiai sustokite.. Apsivilkite šviesą atspindinčią liemenę ir išlipę,pastatykite įspėjamąjį ženklą, dėmesingai apžiūrėkite kelią ir surinkite besimėtančius krovinius. Tada saugiai pritvirtinkite juos prie automobilio ir ramiai pajudėkite“, – pataria A.Pakėnas.
Dar vienas pavojingų kliūčių šaltinis yra nuo automobilio atitrūkusios dalys ir nuolaužos. „Įsivaizduokime – įvyksta nedidelis eismo įvykis, vairuotojai išsiaiškina draugiškai, policijos nekviečia. Deja, ir po nestipraus smūgio ant kelio lieka žibintų šukių, nutrūkusių metalinių detalių, pribėgusios alyvos.
Kelių eismo taisyklės įpareigoja sutvarkyti avarijos vietą, tačiau iš streso dalies išsibarsčiusių nuolaužų galima nepastebėti. Šie svetimkūniai kelia pavojų eismo saugumui, neretai apgadina kitas transporto priemones, todėl įvykus susidūrimui, būtina įvertinti, ar ant kelio tikrai nesimėto nuolaužų, netelkšo tepalo balų“, – sako pašnekovas.
Problemą išspręstų švietimas
Nors šiukšlinimas yra mažėjanti problema, vietos pasitempti yra kur. Saugaus eismo ekspertas mano, kad numatyti drausminimai šiuo metu yra mažai efektyvūs.
Specialistas daugiausia dėmesio siūlo skirti švietimui. „Susiformavusiu įpročius pakeisti sunkiau, todėl šiukšlinimo tema kalbėti reikia su vaikais, jaunimu. Jie imlūs informacijai, jiems gerus įpročius įdiegti gerokai lengviau.
Žinau nemažai istorijų, kaip tėvai pradeda naudoti saugos diržus, nes vaikai jiems apie tai visada primena. Lygiai taip pat ir su šiukšlinimu – kultūringo vairavimo įpročiai turi būti ugdomi nuo mažens“, – įsitikinęs A.Pakėnas.
