Nesaugus pėsčiųjų elgesys policijai kelia nerimą – primena taisykles, kurias turi žinoti kiekvienas

Nors Kelių eismo taisyklės vienodai svarbios visiems eismo dalyviams, kartais atrodo, kad vairuotojai jas išmano geriau nei pėstieji.

Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m. iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m. iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m. iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m. iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 16, 2022, 6:21 PM, atnaujinta Aug 23, 2022, 10:29 AM

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės tarnybos eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė teigia, kad į pareigūnų akiratį dažnai patenka įvairius nusižengimus darantys pėstieji – vien per 2022 m. pirmąjį pusmetį ši eismo dalyvių grupė padarė daugiau nei 3,7 tūkst. pažeidimų. Kokias taisykles žmonės pamiršta dažniausiai?

Primena taisykles, kurias turi žinoti visi

„Pėstieji patenka į labai įvairius eismo pažeidimus – nepaiso eismo signalų, įžengia į perėją degant raudonai šviesai. Taip pat fiksuojame nemažai pėsčiųjų daromų KET pažeidimų, dėl kurių būna smarkiai apgadinamos transporto priemonės, kroviniai arba kitas turtas“, – vardija J.Liutkienė.

Policijos atstovė nurodo pagrindines taisykles, kurios galioja pėstiesiems:

  • Ėjimo vieta ir kryptis. Pėstieji privalo keliauti šaligatviais arba pėsčiųjų takais, laikydamiesi dešinės pusės. Jeigu šaligatvio nėra ir einama važiuojamosios dalies pakraščiu, pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Eidami užmiestyje, pėstieji privalo judėti kaire puse t. y. prieš automobilių važiavimo kryptį. Kelią kirsti privalu tam skirtoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, prieš tai įsitikinus, kad eiti saugu.
  • Kelio kirtimas ne per perėją. Jeigu perėjos matomumo zonoje nėra, kelias gali būti kertamas sankryžoje, žengiant pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Nesant sankryžos, kelią reikia kirsti stačiu kampu, įvertinus matomumą, gerai apsižvalgius į abi puses ir įsitikinus, kad eiti saugu.
  • Judėjimas tamsiuoju paros metu. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir/ arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

Kiekvienas atsakingas už save

J.Liutkienė pabrėžia, kad eismas intensyvėja, į kelius išrieda vis daugiau eismo dalyvių.

„Daugėja dviratininkų, paspirtukų vairuotojų. Elektriniai paspirtukai pėstiesiems gali būti labai pavojingi, nes yra mažai girdimi. Todėl kiekvienas esame atsakingas už save ir visada turime išlikti dėmesingi.

Net ties perėja gali nutikti įvairių situacijų. Pavyzdžiui, vairuotojui netikėtai pasidaro bloga, jis praranda sąmonę ir negali suvaldyti automobilio. Todėl prieš einant per perėją reikia apsižvalgyti, atidžiai įvertinti aplinką, o ne žiūrėti į mobilųjį telefoną“, – primena specialistė.

Anot J.Liutkienės, raginimus išgirsta ne visi. „Susirūpinimą kelia ne tik elgesys perėjose, bet ir neatsargumas tamsiuoju paros metu. Žmonės esant blogam matomumui iki šiol vaikšto be atšvaitų, šviesą atspindinčių liemenių.

Dėl šios priežasties nemažai žmonių sunkiai sužalojami ar net žūsta. Pavyzdžiui, 2020 metais iš 52 žuvusių pėsčiųjų, net 36 asmenys pateko į eismo įvykį tamsiuoju paros metu. Per pirmąjį šių metų pusmetį žuvusiųjų užfiksuota 12, iš kurių 7 žmonės buvo mirtinai sužaloti vakare ar naktį“.

Aukų kelyje mažėja

Vis dėlto, pašnekovė sako, kad per paskutinius 10 metų Lietuvoje įvyko proveržis eismo srityje. Pėsčiųjų saugumas – ne išimtis. „Per vieną dieną niekas nepasikeičia, tačiau atsigręžus matome, kad situacija gerėja. Pastaraisiais metais sužeistų ir žuvusiųjų pėsčiųjų skaičiai yra gerokai mažesni“.

J.Liutkienė džiaugiasi, kad teigiami pokyčiai buvo įvertinti Europos mastu. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m. iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių. Pernai už šiuos pasiekimus mūsų šaliai skirtas Europos transporto saugos tarybos (ETSC) apdovanojimas.

Policijos atstovė mano, kad viena iš sėkmės paslapčių – didelis dėmesys vaikų ir paauglių švietimui. „Jaunoji karta geriausias pavyzdys suaugusiesiems. Vaikai yra imlūs naujovėms, greitai perpranta saugumo taisykles. Pastebime, kad jie net sutramdo savo tėvelius, paskatina tiek keliaujant pėsčiomis, tiek už vairo elgtis drausmingiau“.

J Liutkienės teigimu, toks atsakingas vaikų požiūris suteikia vilties, kad ateityje visi eismo dalyviai elgsis saugiau, o per dešimtmetį Policijos ir visuomenės pastangomis pasiekti saugumo rodikliai išliks dar labiau pagerės.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.