Nekultūringas paspirtukininkų elgesys kelia pavojų aplinkiniams: ekspertai atskleidžia dažniausiai daromus pažeidimus

Situacija, su kuria susidūrė ne vienas: ramiai žingsniuojant šaligatviu, netikėtai kone praskrieja elektrinis paspirtukas. Iki nelaimės, atrodo, skiria vos sekundė.

Ekspertų teigimu, neatsakingas elgesys yra grėsmė tiek patiems elektrinių paspirtukų vairuotojams, tiek aplinkiniams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertų teigimu, neatsakingas elgesys yra grėsmė tiek patiems elektrinių paspirtukų vairuotojams, tiek aplinkiniams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertų teigimu, neatsakingas elgesys yra grėsmė tiek patiems elektrinių paspirtukų vairuotojams, tiek aplinkiniams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekspertų teigimu, neatsakingas elgesys yra grėsmė tiek patiems elektrinių paspirtukų vairuotojams, tiek aplinkiniams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 18, 2022, 11:37 AM, atnaujinta Aug 23, 2022, 10:28 AM

Ekspertų teigimu, neatsakingas elgesys yra grėsmė tiek patiems elektrinių paspirtukų vairuotojams, tiek aplinkiniams. Statistika rodo, kad su paspirtukais siejamų sužalojimų skaičius auga dinamiškai. Medikai apgailestauja – jei anksčiau tokios traumos buvo tam tikra „egzotika“, pastaraisiais metais jos tapo rutina. Kelių policijai veiklos taip pat padaugėjo: kasdien fiksuojami įvairūs paspirtukininkų nusižengimai.

Elgesys kelyje kelia nerimą

Elektrinių paspirtukų vairuotojai priskiriami prie dviračių vairuotojų, todėl jiems taikomos tos pačios taisyklės, abiejų šių kategorijų vairuotojų nusižengimai patenka į bendrą eismo įvykių statistiką.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė sako, kad paspirtukų vairuotojų kultūra kelyje nėra gera. Policijos duomenimis, šių transporto priemonių vairuotojai per metus padaro per 12 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

„Viena didžiausių problemų, kurią fiksuojame – vairavimas išgėrus. Šis pažeidimas yra skirstomas į du atvejus. Pirmasis, tai apsvaigimas nuo 0,4 iki 1,5 promilės. Kitas – tai 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Šiais metais užfiksavome 918 atvejų, kai dviratininkai ir paspirtukininkai vairavo išgėrę nuo 0,4 iki 1,5 promilės alkoholio kiekio kraujyje. 777 buvo pagauti dar didesnio girtumo – per 1,5 promilės“, – teigia J. Liutkienė.

Tiesa, specialistė sako, kad situacija šiek tiek geresnė nei pernai. Per pirmąjį praėjusių metų pusmetį į pareigūnų akiratį pateko 1242 išgėrę paspirtukų ir dviračių vairuotojai.

Ragina prisiminti taisykles

Kiti pažeidimai, kuriuos išskiria ir pareigūnai, ir medikai – keliavimas vienu paspirtuku vežant kitus žmones, saugos šalmų nedėvėjimas, naudojimasis mobiliuoju telefonu važiavimo metu.

Nors šių pažeidimų daroma daugiausia, palyginti su ankstesniais metais, jų vis dėlto gerokai sumažėjo. „Tokių atvejų per pirmąjį šių metų pusmetį turime 972, o pernai turėjome beveik kelis kartus daugiau – net 2 864“, – statistika dalinasi J. Liutkienė.

Grėsmę aplinkiniams kelia nekultūringas ir pavojingas važinėjimas šaligatviais, pėsčiųjų takais. Taip pat netrūksta avarinių situacijų, kai paspirtukininkai nesilaiko pirmenybės taisyklių nepraleidžia automobilių ar kliudo pėsčiuosius.

Specialistė primena, kad elektrinių paspirtukų vairuotojai yra viešojo judėjimo dalyviai. „Jiems galioja nustatytos taisyklės, o už jų nesilaikymą skiriamos baudos.

Eismas tik intensyvėja, paspirtukininkų gatvėse daugėja, todėl dėmesingas, atsakingas vairavimas yra būtinybė. Todėl pravartu prieš sezoną ar kiek primiršus atsiversti KET ir dar kartą prisiminti reikalavimus“.

Policija primena svarbiausias elektrinių paspirtukų vairuotojams taikomas taisykles:

  • Važiavimo vieta: elektriniu paspirtuku galima važiuoti pėsčiųjų ir dviračių takais, dviračių juostomis, kur jų nėra – kelkraščiu ar šaligatviu arba važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta.
  • Pirmenybė pėstiesiems: važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems ir važiuoti pro pėsčiąjį greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui – 3–7 km/val.
  • Pėsčiųjų perėjos: šios transporto priemonės vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis nenulipus nuo transporto priemonės.
  • Apsaugos priemonės: važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.
  • Vairuotojų amžius: važiuoti važiuojamąja kelio dalimi elektriniu paspirtuku (kurio greitis yra iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW) leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Tai gali daryti ir ne jaunesni kaip 12 metų asmenys, kurie yra išklausę specialų mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad asmenims, kurie važinėja paprastais (ne elektriniais) paspirtukais, galioja tokie patys KET reikalavimai, teisės ir pareigos, kaip ir pėstiesiems.

Sužalojimų pasekmės lieka visam gyvenimui

Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytoja Kristina Blažienė paspirtukininkų patirtus sužalojimus mato ir gydo kone kasdien.

„Gana dažnai jų sužalojimai apima daugiau nei vieną kūno sritį. Laimei, daugiausia tai nesunkios traumos – dantų išmušimas, kūno sumušimai, nubrozdinimai, rankų, kojų lūžiai, čiurnos raiščių, kelio sąnario raiščių patempimai ar plyšimai“.

Tačiau gydytoja apgailestauja, kad yra ir rimtesnių sužalojimų. „Patiriamos sunkios galvos smegenų, veido ir kaklo traumos, įvairaus laipsnio veido audinių pažeidimai. Taip pat gyvybei pavojingi veido lūžiai, žandikaulių, galūnių lūžiai, gilios žaizdos.

Dalį susižalojusių tenka skubiai hospitalizuoti ir operuoti. Po tokių traumų laukia ilgas gijimo laikotarpis, o randai gali likti visam gyvenimui“.

Gydytojos K.Blažienės teigimu, kartais patiriami sužeidimai savo sunkumu netgi prilygsta motociklo ar automobilio avarijos pasekmėms.

Nelaimių paprasta išvengti

Gydytoja įsitikinusi, kad sunkūs sužalojimai daugiausiai susiję su taisyklių nepaisymu. „Nemažai paspirtukininkų nesilaiko kelių eismo taisyklių, nesirenka saugaus greičio, pavojingai manevruoja gatvėse, šalia automobilių, nedėvi galvos apsaugų, keli važiuoja ant vieno paspirtuko“.

Neatsakingas elgesys gerokai padidina traumų riziką ir sužalojimų rimtumą. „Tenka matyti sužalojimus, po kurių pasikeičia gyvenimo kokybė, atsiranda neįgalumas. Liūdniausia, kad absoliučios daugumos jų galima išvengti laikantis KET taisyklių“.

Pašnekovės teigimu, paspirtukininkai turėtų atsiminti, kad prieš keliones negali vartoti alkoholio, visada privalo įvertinti situaciją ir rinktis saugų greitį. Taip pat būtina dėvėti saugos priemones – šalmus, šviesą atspindinčias liemenes.

„Labai tikiuosi, kad ilgainiui vairuotojai bus atsakingesni ir gerokai mažiau kelionių baigsis Skubiosios pagalbos skyriuje“, – sako gydytoja K.Blažienė.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?