Specialistai atsako, kodėl toks elgesys yra pavojingas ir kaip į pyktį neatsakyti tuo pačiu.
Didžiausią grėsmę kelia prasta impulsų kontrolė
Psichologė Elžbieta Malūnavičienė teigia, kad pykčio išliejimą prie vairo pakursto įvairūs veiksniai. Dažnai tai būna skubėjimas, stresas ir prasta impulsų kontrolė.

V.Ščiavinsko nuotr.
„Kartais agresyvius veiksmus lemia paprasčiausias skubėjimas: žmogus nori kuo greičiau nuvažiuoti į parduotuvę, vėluoja pas gydytoją, skuba pasiimti vaikus iš mokyklos ir panašiai.
Netinkamai planuojant laiką, imama skubėti, patiriamas stresas, įtampa. Tada gali suerzinti kitų vairuotojų veiksmai, pavyzdžiui, lėtesnis važiavimas, per vėlai atliekami manevrai“.
Visgi, anot psichologės, dažniausiai pavojingas situacijas kelyje sukuria žmonės, kurie pasižymi impulsyvumu, egocentriškumu. „Jie greitai praranda psichologinę pusiausvyrą, yra nekantrūs, negeba tinkamai suvaldyti savo emocijų. Kai situacija eisme klostosi ne taip, kaip toks vairuotojas norėtų, jis susierzina ir ima elgtis agresyviai“, – netinkamo elgesio priežastis aiškina pašnekovė.
Vairavimo instruktorius, saugaus eismo ekspertas Kastytis Povilaitis teigia, kad vairavimas yra socialus reiškinys.
Susiję straipsniai
„Eisme, kaip ir kitose gyvenimiškose situacijose, ryškiai atsiskleidžia bendravimo kultūra ir būdo savybės.
Deja, galima pastebėti, kad daliai žmonių automobilis sukuria savotišką anonimiškumo iliuziją. Prie vairo jie jaučiasi neatpažįstami ir saugūs, todėl elgiasi drąsiau nei tiesioginiame bendravime. Natūralu, kad ryškiau atsiskleidžia agresija, pyktis, stresas“, – sako specialistas.
Pyktis kelyje atneša skaudžių padarinių
Pasak K. Povilaičio, kelyje reiškiama agresija, pyktis, kitos neigiamos emocijos sukelia netinkamas aplinkinių vairuotojų reakcijas.
„Mes esame emociniai gyvūnai. Deja, kai prie vairo elgiamės vedami impulsų, dažniausiai rezultatai nėra geri. Geras pavyzdys galėtų būti važiavimas kelkraščiu piko metu: susidarius eilei kai kurie vairuotojai automobilių koloną nutaria apvažiuoti.
Tokioje situacijoje dažnai ištinka grandininė reakcija. Kiti vairuotojai, kurie tvarkingai stovi eilėje, mato, kad pažeidėjai neleistinai apvažiuoja kamštį ir lieka nenubausti. Natūralu, kad žmonės susierzina ir patys paseka negražiu pavyzdžiu. Galiausiai kelkraštyje susidaro dar viena kolona ir tampa itin nesaugu“.
Anot saugaus eismo eksperto, pyktis sukelia dar skaudesnių pasekmių. „Susidarius konfliktinei situacijai, kartais kyla mintis vytis, persekioti suerzinusį vairuotoją ar net nustumti automobilį nuo kelio, taip tarsi atkeršijant. Kivirčų padariniai būna tragiški, jų metu dažnai nukenčia niekuo dėti žmonės“, – teigia K. Povilaitis.
Būtina stebėti savo emocijas
Pasak E. Malūnavičienės, norint keisti agresyvius vairavimo įpročius, būtina stebėti ir kritiškai vertinti savo emocijas.
„Jeigu žmogus žino, kad greitai užsiplieskia, labai svarbu laiku atpažinti negatyvius jausmus, emocijas. Slopinamas pyktis dažniausiai vienaip ar kitaip sugrįžta, todėl verta paieškoti naudingų būdų jam išreikšti. Puikiai tinka aktyvios veiklos, kaip bėgimas, bokso treniruotės“.
Psichologė pabrėžia, kad netinkamas elgesys prie vairo, yra ne tik emocijų išraiška, bet ir suformuotas įprotis.
„Chuliganiški veiksmai kelyje gali būti išmokti – leidžiame sau demonstruoti agresiją, nes matome taip elgiantis ir kitus vairuotojus.
Šie įpročiai atsiranda ne per dieną, todėl su jais atsisveikinti nelengva. Reikia pastangų ir laiko, o dažnai ir specialisto pagalbos. Žmogus turi nuoširdžiai atsakyti, kodėl jam svarbu suvaldyti agresiją ir koreguoti nekultūringus vairavimo įpročius.
Vis dėlto, jeigu žmogus turi motyvaciją, jaučia norą keistis, tai padaryti tikrai pavyks“, – įsitikinusi psichologė.
Saugaus eismo ekspertas K. Povilaitis teigia, kad „pyktis kelyje gimdo dar didesnį pyktį, todėl kritinėje situacijoje reikia susivaldyti ir ignoruoti kitų vairuotojų nekultūringą elgesį. Pastebėjus draudžiamus veiksmus, negalima savarankiškai auklėti kaltininko. Verčiau apie tai nedelsiant pranešti policijai“.


