Dviračių gatvė nuo paprastos skiria trys esminiai dalykai:
dviračiams leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės;
automobilininkams dviratininkų negalima lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą;
draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/val.
Vilniuje dviračių gatvės buvo įrengiamos sekant gerąja kitų Europos šalių praktika – dviračių gatvių jau yra Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos miestuose, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje. Nors jau praėjo trys mėnesiai nuo pirmojo „dviračių gatvės“ ženklo įrengimo, sakyti ar sprendimas pasiteisino dar sunku.
„Bandyti teigti, kad sprendimai pasiteisino yra anksti ir pareigūnai negali, nes vasaros metu eismo intensyvumas visame mieste mažesnis, todėl ir eismo įvykių registruojama mažiau“, – komentuoja Tomas Bražėnas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas.
Sprendimas mieste gatvėms suteikti „dviračių gatvių“ statusą buvo priimtas siekiant pagerinti dviratininkų saugumą bei sklandų eismą. Per pirmuosius gatvės ženklo gyvavimo mėnesius buvo fiksuotas vos vienas eismo įvykis.
„Nuo birželio 1-osios dienos policijos registruojamų įvykių registre yra registruotas tik vienas eismo įvykis M. K. Čiurlionio g., kuriame dalyvavo paspirtuko ir dviračio vairuotojai. Policijos ir medikų neprireikė, įvykio aplinkybės buvo išspręstos vietoje“, – sako policijos atstovas.
Birželio 1 d. Vilniuje pirmasis dviračių gatvės ženklas įrengtas M. K. Čiurlionio gatvėje (nuo Vingio parko iki Santuokų rūmų). Taip pat dviračių gatvės ženklai įrengti šalia esančiose Z. Sierakausko, Jovaro, P. Klimo ir Raseinių gatvėse. Svarbu paminėti, kad K. Donelaičio, Nočios ir Beržyno gatvėse iki šiol buvusi „Gyvenamoji zona“ – liks ten ir toliau. Daugiau informacijos apie naujovę galima rasti čia.
Šiuo metu Vilniuje yra yra įrengta daugiau kaip 130 km kokybiškos dviračių takų infrastruktūros. Šiais metais dar planuojama plėsti dviračių takų tinklą (papildomai 20 km).
