Siūlo spręsti situaciją dėl elektrinių paspirtukų, kol ji netapo nevaldoma: medikų rankose – kasdien sužalojami žmonės

Šunys loja, karavanas eina. Šis posakis kaip niekas kitas puikiausiai apibūdina situaciją dėl elektrinių paspirtukų eismo tiek Klaipėdoje, tiek kituose šalies miestuose. Nors varpai dėl neatsakingų jų vairuotojų keliamo pavojaus tiek sau, tiek aplinkiniams skamba vis garsiau, tai nieko iš esmės nekeičia. Net ir žmonių mirtys susimąstyti priverčia tik akimirkai.

Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>www.ve.lt nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>www.ve.lt nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>D.Umbraso nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>D.Umbraso nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>www.ve.lt nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>www.ve.lt nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>www.ve.lt nuotr.
Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja elektrinių paspirtukų vairuotojai.<br>www.ve.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Sep 4, 2022, 11:31 AM

„Vakarų ekspresas“ jau ne kartą ir ne du rašė apie problemas, susijusias su elektrinių paspirtukų eismu.

Kalbinti policininkai, medikai, saugaus eismo specialistai ir patys paspirtukininkai. Tačiau niekas iš esmės taip ir nepasikeitė.

Klaipėdos gatvėmis ir toliau siautėja nedrausmingi elektrinių paspirtukų vairuotojai. Nei medikų rankose kasdien atsiduriantys sunkiai sužaloti paspirtukininkai, nei policininkų baudos (dažniausiai tik grasinimai jomis) jokios įtakos nedaro.

Kaip ir dvi šiais metais pajūryje jau įvykusios tragiškos nelaimės, pareikalavusios paspirtukininkų gyvybių.

Tikrasis mastas nežinomas

Policija registruoja tik įskaitinius eismo įvykius, kuriuose dalyvauja elektrinių paspirtukų vairuotojai.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų duomenimis, nuo šių metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 29 d. visoje apskrityje užregistruoti 28 įskaitiniai eismo įvykiai, susiję su elektriniais paspirtukais. Pačiame uostamiestyje – 16.

Per juos apskrityje nukentėjo 15, Klaipėdoje – 9 paspirtukininkai.

Per visus 2021 m. Klaipėdos mieste užregistruoti 24 tokie eismo įvykiai (nukentėjo 12 paspirtukininkų), Klaipėdos apskrityje – 40 (19).

Įskaitinis eismo įvykis – kai jame nukenčia žmogus.

Vertinant vien juos, elektrinis paspirtukas nėra toks baisus baubas. Tačiau tai tik didžiulio ledkalnio viršūnė.

Vargu ar kas gali pasakyti, kiek įvyksta su paspirtukininkais tiesiogiai susijusių vadinamųjų metalinių avarijų, apie kurias pareigūnai nesužino, nes jose niekas rimčiau ar visai nenukenčia.

O kiek dar nutinka ne eismo įvykių, o elementariausių nelaimių, pasibaigiančių didesniais ar mažesniais paspirtukininkų sužalojimais.

Ne paspirtukai kalti Ne tik paprasti klaipėdiečiai kasdien mato miesto gatvėmis ir šaligatviais nesaugiai nardančius paspirtukininkus.

Kaip šią problemą spręsti, kol ji netapo visai nevaldoma, „Vakarų ekspresas“ paklausė ir Klaipėdos valdžioje esančių politikų.

„Paspirtukai yra puiki, patogi ir ekologiškai tvari priemonė mieste pasiekti norimą tikslą. Todėl nekyla klausimų, kodėl ši priemonė tokia populiari ne tik tarp jaunimo.

Tačiau Klaipėdoje trūksta trijų dalykų. Visų pirma – infrastruktūros, antra – atitinkamų taisyklių su griežta jų laikymosi kontrole, trečia – važiavimo kultūros“, – neabejoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Vaitkus.

Politikas stebisi, kad nors Klaipėdoje dviračių takai formuojami dešimtmečiais, miesto biudžeto lėšos metai iš metų nepanaudojamos dešimtimis milijonų.

Todėl ir nereikia stebėtis, kad, nesant dviračių takų, paspirtukininkai ir dviratininkai važiuoja pėstiesiems skirtais takais arba dar blogiau – gatvėse.

„Dalyje JAV miestų elektriniais paspirtukais galima važiuoti tik jiems priskirtose eksploatacijos zonose. Skandinavijos šalyse paspirtukų nuomos kompanijos turėjo sukurti tokią infrastruktūrą, kad neliktų galimybės numesti paspirtuko bet kur. Juos tenka parkuoti paspirtukų stotelėse.

Populiariai tariant, nereikia „kurti dviračio“, pasaulyje šioje srityje jau viskas atrasta.

Tiesiog reikia panaudoti gerąją patirtį ir mūsų mieste“, – tikina A. Vaitkus.

Pasak Tarybos nario, daugiau dėmesio turėtų skirti ir saugaus eismo politiką nustatanti Susisiekimo ministerija.

„Būtina sukurti aiškias Kelių eismo taisykles ir šių transporto priemonių eksploatavimo keliuose reglamentą. Kai kurie paspirtukai išvysto ir didesnį nei 25 km/h greitį. Jei jį vairuoja septynmetis ir dar važiuoja pėsčiųjų taku, tai lauk rimtos nelaimės.

Taisyklių paisymo nereikėtų palikti tik policijai. Čia turi būti ir savivaldos pareiga prižiūrėti tvarką bei važiavimo kultūrą.

Važiuojant net pakankamai gerais Girulių miško takais matosi, kaip žmonės nepaiso net to, kas aišku – pėstieji eina dviračių taku, o dviratininkai ir paspirtukininkai lekia dideliu greičiu pėstiesiems skirta juosta.

Tai labai pavojinga. Ši problematika Klaipėdoje nekontroliuojama arba kontroliuojama akivaizdžiai nepakankamai.

Manau, kad ir mokyklose saugaus eismo programų bei važiavimo kultūros propagavimas taip pat per silpnas. Visi puikiai suprantame, kad ir esant įvairioms taisyklėms visada svarbus važiavimo kultūros lygis.

Reikia išmokti važiuoti ir paspirtukais, suvokiant, kad miesto skvere ar aikštėje demonstruoti paspirtuko manevravimo ar greičio savybių nereiktų. Su viskuo, kai mūsų veiksmai gali sukelti pavojų, reikia elgtis atsakingai“, – argumentavo A. Vaitkus.

Kolegai pritaria ir profesorius Arūnas Andziulis. Jo teigimu, uždrausti važinėti elektriniais paspirtukais būtų nelogiška ir neracionalu. Priešingai, net būtų galima šioje srityje tapti novatoriais.

„Tikrai manau, kad miestas pajėgus išsireikalauti, jog visi paspirtukininkai važinėtų su šalmais ir po vieną. O vaikai iki 16 metų – dar su galūnių apsaugomis.

Miesto transporto tarnybos operuoja dviračių takais. Tai nebemodernu, būkime novatoriai ir pirmieji Lietuvoje paskelbkime, kad kuriame paspirtukų ar mišrius takus. Tam Taryba su Savivaldybės administracija privalėtų rasti lėšų“, – sakė A. Andziulis.

Važinėja ir patys

Tarybos narys Aidas Kaveckis elektriniu paspirtuku važinėja ir pats, todėl juos taip pat vertina kaip puikią transporto priemonę.

„Pats labai mėgstu tokiu paspirtuku apvažiuoti miestą, apžiūrėti, kaip jis tvarkomas, pabendrauti su žmonėmis.

Paspirtukais dabar važiuoja kas tik nori, tačiau saugumo paiso ne visi. Tai ir yra didžiausia problema.

Miesto centre, kur intensyvus eismas ir daug pėsčiųjų, paspirtuko greitis neturėtų būti didesnis už pėsčiųjų greitį. Tada niekam nekiltų pavojaus nukentėti. Deja, bet matome, kad tiek dviračiai, tiek paspirtukai dažnai tiesiog praskrieja pro šalį.

Tačiau vien draudimais problemų neišspręsime. Turime veikti dviem kryptimis: pasirūpinti, kad mieste būtų sutvarkyti ir tinkamai pažymėti takai dviračiams ir paspirtukams, taip pat skirti daugiau dėmesio ir pajėgų kartu su policija aiškinti žmonėms, kaip važiuoti yra saugu ir kas nutinka, kai apie saugumą pamirštame. O piktybinius skrajotojus, be abejo, reikia bausti“, – problemos sprendimus siūlo A. Kaveckis.

Situacija tik blogės

Saulius Budinas neabejoja, kad elektrinių transporto priemonių naudojimo pikas dar nepasiektas, tad drąsiai galima teigti, kad problemų tik daugės.

Pagrindinės jų – greitis ir kaip visiems, judantiems skirtingais greičiais, sutarti kelyje.

„Daugelis elektrinių paspirtukų vairuotojų net nežino, kad jiems galioja tokie patys reikalavimai kaip ir dviračiams. Pats dažnai važiuoju dviračiu, tad, kiek pastebiu, galiu teigti, kad dviratininkai elgiasi kur kas atsakingiau nei paspirtukininkai.

Retai pamatysi paspirtukininką su šalmu. Dažnai tenka pastebėti ir po kelis jaunuolius, važiuojančius ant vieno paspirtuko, o tai kelia pavojų jų pačių saugumui. Tad spręstinų klausimų yra daug“, – teigė S. Budinas.

Anot Tarybos nario, siekiant pagerinti situaciją, kai kurias priemones galima įgyvendinti nedelsiant.

„Nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo nauji kelio ženklai, tarp kurių – motorinių dviračių, kuriems priskiriami ir elektriniai paspirtukai, eismo draudimas.

Būtina svarstyti, kur vietos, kuriose būtų draudžiamas elektrinių paspirtukų eismas, galėtų atsirasti ir mūsų mieste, kad pėstieji galėtų jaustis visiškai saugūs.

Deja, kol kas iš miesto Transporto skyriaus iniciatyvų negirdėti, matyt, atostogų metas.

Žiūrint į ateitį, būtinas elektrinių paspirtukų naudojimo reglamentavimas. Tą jau padarė dauguma Europos Sąjungos šalių, tad tuo keliu turime eiti ir mes“, – sakė S. Budinas.

Karti patirtis

Paklausta apie elektrinius paspirtukus, Tarybos narė Lina Skrupskelienė sakė, kad yra dvi medalio pusės – teigiama ir labai neigiama.

„Ne kartą teko Klaipėdos senamiestyje einant šaligatviu džiaugtis, kad spėjau pasitraukti ir patraukti savo dvimetį sūnų iš kelio pravažiuojančiam paspirtukui.

Nuoširdžiai pasakysiu, kad vaikštant šaligatviu jau formuojasi įprotis žiūrėti ne tik į priekį ar šonus, bet ir atgal, vis bandant įsitikinti, ar neparlekia paspirtukininkas, greitesnis už vėją.

Elektrinis paspirtukas yra ekologiška transporto priemonė, kuriai nereikia iškastinio kuro sąnaudų, todėl skatinti naudoti šią susisiekimo priemonę reikia.

Bet yra kita medalio pusė, kuri jau dabar reikalauja žmonių aukų. To toleruoti negalime.

Tol, kol elektrinių paspirtukų savininkai nesilaiko Kelių eismo taisyklių (neviršyti leistino greičio, asmenys iki 18 metų turi dėvėti šalmus, važiuodamas šaligatviu turi duoti kelią pėstiesiems ir pan.), mes privalome riboti šių transporto priemonių laisvę bei kartu su policijos pareigūnais ieškoti galimų sprendimo būdų, kad kuo greičiau išmokytume klaipėdiečius ir miesto svečius saugiai naudotis šia transporto priemone“, – teigė L. Skrupskelienė.

Politikės nuomone, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas Klaipėdos senamiesčiui. Tiek dėl grindinio, kuris dažnu atveju kelia pavojų patiems elektrinių paspirtukų vairuotojams, tiek dėl siaurų šaligatvių ir didesnio pėsčiųjų srauto.

Šią savaitę Tarybos narei Ninai Puteikienei pačiai teko bendrauti su dviratininku, kuris vengdamas susidūrimo su lekiančiu paspirtuku, krito ir susilaužė koją.

„Paspirtukininkai, nežinantys elementarių Kelių eismo taisyklių, nesilaikantys dešinės pusės, važiuodami milžinišku greičiu ir po du, kelia didelį pavojų tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams.

Norint keiti situaciją, reikia įvesti greičio ribojimus, kad į Klaipėdos mieste naudojamus paspirtukus būtų įdiegti greičio ribotuvai. Taip yra kituose Lietuvos kurortuose, kur rūpinamasi saugumu.

Sprendimams dėl greičio ribotuvo užtenka savivaldos lygmens. Tačiau vis labiau populiarėjant šiai susisiekimo priemonei būtini bendri jų saugaus judėjimo sprendimai visoje Lietuvos teritorijoje.

Klaipėdoje nėra tinkamos infrastruktūros nei dviračiams, nei juo labiau – paspirtukams. Jie, važiuodami Herkaus Manto gatvės šaligatviu, lekia visu greičiu tarp pėsčiųjų, klaidingai įsivaizduodami, kad turi tam teisę.

Būtini yra policijos reidai, tramdantys paspirtukininkus. Juo labiau kad tuoj į gatves pasipils moksleiviai“, – įspėjo N. Puteikienė.

Lengvų atsakymų nėra

Tarybos narė Elida Mantulova neabejoja, jog klausimas dėl naujų iššūkių, susijusių su elektrinių paspirtukų naudojimu, yra labai svarbus. Tačiau lengvų atsakymų į jį tikėtis neverta.

„Šiuolaikinis gyvenimas yra labai dinamiškas ir greitai kintantis. Šiandienos žmogui reikia daugiau natūralumo, sveikos aplinkos, jis lengvai priima ir įvaldo naujas technologijas, jos tampa jo gyvenimo įpročiu ir būtinybe.

Žmogus yra fiziškai aktyvus ir vis dar skubantis.

Miestų infrastruktūra ir jos vartotojų elgesio taisyklės nespėja paskui ateinančius pokyčius, kas lemia tiek traumas, tiek ir konfliktą.

Problema egzistuoja ir ją reikia valdyti. Įvairūs draudimai ar ribojimai yra tik iliuzija į problemos sprendimą.

Suprantama, kad atsiradusiai naujai transporto rūšiai – paspirtukams neatsiras tik jiems skirta infrastruktūra, todėl reikės atrasti būdus, kaip esamoje infrastruktūroje bus užtikrintas tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų, tiek paspirtukininkų saugumas ir santykių darna.

Skundų ar incidentų analizė ir sisteminimas būtų teisingas Savivaldybės žingsnis, siekiant parengti problemos sprendimo priemonių planą, jį įgyvendinti, papildyti viešąją tvarką Klaipėdos mieste reglamentuojančius teisės aktus​.

Savivaldybė galėtų parengti nuomojamų paspirtukų paėmimo / grąžinimo vietų specialųjį planą, kuris būtų neatsiejama sutarties su atsakomybę prisiimančiu paspirtukų mainų paslaugas gyventojams teikiančiu subjektu dalis.

Manau, kad nuolatinė situacijos analizė, valdymo priemonių planas ir jo įgyvendinimas bei viešosios infrastruktūros naudotojų ugdymas yra veiksmingesnė priemonė nei griežti ribojimai.

Socialinė reklama, kuri ugdytų elgesio taisykles, būtų viena iš veiksmingų priemonių, kuri ilgainiui suformuotų elgesio norma tampančius eismo dalyvių įgūdžius“, – konkrečius problemos sprendimo būdus siūlo E. Mantulova.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.