Vilniaus miesto savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus atstovas Irmantas Kuzas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad pirmosiomis rugsėjo savaitėmis reikėtų vengti Ukmergės g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kalvarijų g., T. Narbuto g., Oslo g., Pilaitės pr., Savanorių pr., Minsko pl., Žirnių g., Liepkalnio g., Laisvės pr., Konstitucijos pr. Tai yra pagrindinėse miesto susisiekimo ašys – per parą jas kerta nuo 70 iki 120 tūkst. transporto priemonių.
I.Kruzas pataria, kad kol eismo srautai sostinės gatvėse normalizuosis ir vilniečiai iš naujo atras patogiausius kelionių maršrutus, reikėtų važiuoti dideliems transporto srautams pritaikytomis gatvėmis, keliones planuotis su laiko atsarga, jei važiuojama piko metu – nuo 7 iki 9 val. ir nuo 16 iki 19 val. Per paskutinius penkerius metus sostinėje transporto priemonių padaugėjo 27 proc. (82 tūkst. automobilių), vadinasi, spūstys taip pat niekur nedingo.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus atstovo, pasitinkant rudenį, atnaujinamas perėjų horizontalusis ženklinimas, prie mokymo įstaigų pagal naujas Kelių eismo taisykles įrengiamas naujas kelio žymėjimas, siekiant padidinti eismo saugumą ir pagerinti transporto srautų pralaidumą. 31 sankryža paženklinta geltonomis linijomis ir informaciniais skydais „Neblokuokite sankryžos“.
Kalvarijų gatvėje išplėstas A+ juostų tinklas, kuris itin svarbus viešojo transporto keleiviams, nes Kalvarijų gatve juda didžioji dalis maršrutų, turinčių tiesioginį susisiekimą net su šešiais gyvenamaisiais rajonais.
Šiemet buvo atlikti 55 programiniai šviesoforų pakeitimai, skirti tiek darnaus judumo plano įgyvendinimui, tiek eismo saugumo gerinimui bei „juodų dėmių“ šalinimui. Kadangi rugsėjis yra saugaus eismo mėnuo, policija taip pat ėmėsi papildomų priemonių eismo reguliavimui mieste.
Ruošiantis rudeniui tikrinamas šviesoforų įrangos veikimas, valomi, patikrinami pėsčiųjų ir dviračių mygtukai bei atliekami kiti profilaktiniai darbai prieš rugsėjį.
„Iki rugsėjo 12 d. maksimaliai apribojame visų vykdomų gatvių remonto darbus ir jokių naujų gatvių remonto darbų nepradėsime. Anksčiau pradėtus darbus tikslingai pristabdėme arba juos vykdome naktimis, kad mokslo metų pradžioje išaugus transporto srautams eismas vyktų kuo sklandžiau. Gatvių remontas vyksta tik miesto pakraščiuose, mažesnio intensyvumo gatvėse, kiemuose“, – pažymėjo I.Kruzas.
Spūstys atsiranda dėl studentų ir moksleivių
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas Rimantas Mockus akcentavo, kad rugsėjo pirmąją spūstys yra neišvengiamos, bet jos šiais metais nebuvo itin didelės. Klaipėdoje didžiausios spūstys būna nuo Liepų g. ir Tauralaukio. Baltijos prospekto estakada iki šiol yra rekonstruojama, todėl vairuotojai turėtų vengti šios vietos dėl čia susidariusių didesnių spūsčių.
Anot pašnekovo, Kaune rugsėjį nepradedama daryti didelių remontų, visus darbus bando pabaigti iki rugsėjo 1 d.
„Didžiausios spūstys atsiranda dėl atvykusių studentų ir moksleivių važiuojančių į mokymo įstaigas. Pirmosiomis dienomis jie bando suprasti, kur reikia keliauti“, – kalbėjo R.Mockus.
Jis priemiesčio gyventojams rekomenduoja išvažiuoti anksčiau, kad niekur nepavėluotų.
Didina pralaidumą įvairiais būdais
Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius teigė, kad, kaip ir kiekvienais metais, pirmosiomis rugsėjo savaitėmis į miestą sugrįžta moksleiviai, atvyksta studentai, todėl intensyviau apkraunamos pagrindinės miesto gatvės. Tačiau vėliau, kaip įprastai, vairuotojai randa sau patogius maršrutus ir transporto srautai pasiskirsto.
Didžiausios spūstys piko metu susidaro Birštono, Varnių, K.Baršausko ir Tunelio gatvėse, Pramonės prospekte. Tačiau natūralu, kad didesnės kategorijos gatvės, kurios ir skirtos nenutrūkstamam susisiekimui tarp miesto mikrorajonų, yra labiausiai apkraunamos.
„Situacija kasmet gerėja, nes sutvarkoma vis daugiau gatvių ir jose esančių sankryžų. Tačiau svarbu pastebėti ne tik automobilių eismo pokyčius. Miestas kurį laiką vadovaujasi darnaus judumo principais, skatindamas kauniečius rinktis alternatyvas – vykti viešuoju transportu, dviračiais ar pėsčiomis.
Nuosekliai plėtojama infrastruktūra, platinami takai ir didėjantis jų tinklas duoda atitinkamų rezultatų – kauniečiai uoliau renkasi paspirtukus, dviračius“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo M.Matusevičius.
Anot pašnekovo, praeitais metais sėkmingai įgyvendinus Šv.Gertrūdos, Šauklių gatvių ir Pilies žiedinės sankryžos rekonstrukciją su papildomais išplatinimais, pastebimas geresnis eismo pralaidumas, ypač viešajam transportui. Situacija itin pagerės K.Baršausko g. ir Pramonės pr. žiedinėje sankryžoje – joje netrukus atnaujins važiuojamosios dalies dangą. Be to, Pramonės pr., to paties žiedo link, įrengs papildomą trečią juostą. Tai padidins transporto srautų pralaidumą.
Kaune kelių remonto darbai iki šiol vyksta S.Žukausko ir P.Lukšio gatvėse, taip pat Radvilėnų plente ir Aleksote – ties būsima J.Pabrėžos ir Alyvų gatvės žiedine sankryža.
Rugsėjo 1 d. šalies keliuose įvyko 42 eismo įvykiai. Tamsiuoju paros metu – 5. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės – 3. Įvyko 7 transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais. Apie 14 val. Vilniuje, Konstitucijos pr., automobilio „Bentley“ vairuotojas (gim. 1999 m.), išvažiuodamas iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, nepraleido ir kliudė šaligatviu važiavusį dviratį „Peugeot“. Sužeistas dviračio vairuotojas (gim. 1999 m.).
2022 m. iki rugsėjo 1 d. įvyko 2011 eismo įvykių, žuvo – 68, sužeisti – 2367. 2021 m. iki rugsėjo 1 d. įvyko 1828 eismo įvykiai, žuvo – 93, sužeisti – 2090. Daugiausia eismo įvykių rugsėjį įvyksta dėl greičio viršijimo.
