Automobilių gamintojai pasistengė, bet gali ne viską
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Vidas Žuraulis priminė: segantis saugos diržus siekiama vieno, kad eismo įvykio metu žmogus nebūtų išsviestas iš automobilio ir prispaustas, o, suveikus saugos diržų pritraukimo mechanizmui, liktų toje vietoje, kur – patvirtino automobilio gamintojas – jam saugiausia.
Statistiškai dažniausi smūgiai autoįvykio metu prognozuojami, automobilių gamintojai, projektuodami kėbulą, numato, kaip šis nelaimės atveju deformuotųsi, kurios zonos transporto priemonėje turėtų būti standesnės, sugerti smūgio energiją, daro viską, kad zonas, kur sėdi žmogus, apsaugotų labiausiai.
Saugos diržas, pašnekovo žodžiais, svarbiausia pasyviosios saugos priemonė. Tik tinkamai prisisegus saugos diržą, kitos pasyviosios saugos priemonės: deformacijos zonos, oro saugos pagalvės, suveiks efektyviai ir sumažins smūgio jėgą bei žalą automobilio keleiviams.
„Jei automobilio sistemos eismo įvykio metu identifikuoja smūgį, suveikia automobilio priekyje, šonuose ar duryse sumontuoti jutikliai, diržo įtempimo mechanizmas, žmogaus kūnas prispaudžiamas. Automobilyje įmontuojamas ne tik pritraukimo, bet ir jėgos atleidimo mechanizmas.
Praėjus smūgio pikui, diržas šiek tiek atleidžiamas, kad nesukeltų papildomų traumų. Kėbulas deformuojasi, sugeria energiją, išskleidžiama oro pagalvė. Smūgis, kuris realybėje trunka 0,1–0,2 sekundės, baigiasi“, – paaiškino VILNIUS TECH mokslininkas.
Saugos diržai – tik atsakingai patikrinti
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog saugos diržai privalo būti sertifikuoti, pažymėti, atlikti bandymai – viskas tam, kad eismo įvykio metu atlaikytų didžiules apkrovas, kad neįplyštų, galiausiai, kad naudojant daugybę metų saugos diržo struktūra nepasikeistų.
Beje, nors automobilio saugos diržai sukurti daugiau nei prieš šimtą metų, automobilių gamintojų pažangai ribų nėra. Kol kas automobiliuose įprastas trijų taškų saugos diržas (toks montuojamas kone pusšimtį metų).
V. Žurauliui teko dalyvauti demonstracijoje Šveicarijoje, kur mokslininkai ieškojo atsakymo, ar įmanoma įprastuose automobiliuose sumontuoti keturių arba penkių taškų saugos diržus. Tokie kol kas naudojami lenktynių trasose lekiančiuose automobiliuose, kur įvairūs incidentai – kasdienybė.
Skeptikai atviri: keturių ar penkių taškų saugos diržai, kad ir saugesni (maždaug 5–10 proc. sumažina kūno patiriamą deformaciją), bet ne tokie patogūs ir sunkiau prisegami nei esami, todėl, manoma, plačiau greitu metu nebus naudojami.
Saugos diržuose, norint sušvelninti patiriamą smūgį, ar kad šie neįsirėžtų į kūną, smūgiai būtų dar labiau slopinami, pradėtos montuoti ir oro pagalvės.
Prisisegti ne bet kaip
Saugos diržai efektyviai suveiks tik tuomet, jei bus prisegti tinkamai, ypač žiemą, vilkint storą pūkinę striukę – vos sekundę trunkantis veiksmas gali išgelbėti gyvybę.
Įrodyta, jog važiuodamas 80 km / val. greičiu ir atsitrenkęs į nejudančią kliūtį, neprisisegęs saugos diržo vairuotojas tokiu pat greičiu jau po kelių šimtųjų sekundės dalių krūtine sulaužo vairą ir devynių tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydelį.
„Atsisėdus į automobilį, pirmas veiksmas – prisisegti saugos diržą. Neprisisegus, kažko trūksta, nejausdamas lengvo saugos diržo spaudimo, jaučiuosi keistai“, – dalijosi mokslininkas.
Taigi, saugos diržas prieš segantis neturėtų būti susisukęs ar įstrigęs. Patariama tinkamai sureguliuoti ne tik sėdynės, vairo ar galvos atramos, bet ir saugos diržo ištraukimo vietos aukštį.
Viršutinis saugos diržo taškas neturėtų būti nei per aukštai, nei per žemai, šiek tiek virš peties, tuomet veiks efektyviausiai. Bus tinkamai įtemptas, prireikus atleistas, tad, tikėtina, nelaimės atveju patirti sužalojimai bus ne tokie skaudūs.
Būtina galvoti ne tik apie save
Vaikai yra mažesni nei suaugusieji, tad automobilio sėdynė jiems nepritaikyta. Vežamas ne specialioje automobilinėje kėdutėje mažylis smūgio metu, tikėtina, išsinertų iš diržo arba jis įsirėžtų kaklo srityje.
Pašnekovas priminė: ne tik automobilinių kėdučių ar pasosčių kokybė, bet ir tinkamas sumontavimas – tai, į ką privalu atkreipti dėmesį. Vaiką prisegti taip pat privalu teisingai, vadovaujantis instrukcija, kitaip automobilinė kėdutė tebus priemonė, kurios efektyvumas abejotinas.
V. Žuraulis pataria nepamiršti, kad šiuolaikiniuose automobiliuose sumontuota efektyvi ir saugi „Isofix“ sistema – integruoti stacionarūs tvirtinimo taškai, prie kurių tvirtinama kėdutė.
Įsitikinimus, esą saugos diržai eismo įvykio metu gali labiau pakenkti nei padėti, ar kad važiuojant nedideliu greičiu pavyks išvengti rimtesnių sužalojimų, pašnekovas skuba paneigti.
„Segdamasis saugos diržus, saugau ne tik save – žinau, jog netapsiu šaltuoju ginklu kitiems keleiviams. Smūgio metu kūno nebevaldome, jis sviedžiamas, tad gali sužeisti esančius automobilyje. Įprastai segtis diržus vengia keleiviai automobilio gale. Kuo jie kitokie nei sėdintieji priekyje? Jei automobilis trenksis priekiu, galbūt, smūgio banga mažiau priartės prie jų kojų srities ar kūno, bet apkrovos veiks vienodos, nesvarbu, sėdime priekyje ar gale“, – komentavo V. Žuraulis.
Argumentas, kad sėdintieji automobilio gale sunkiau pastebimi policijos pareigūnų ar kamerų, pašnekovo žodžiais, niekinis, nes saugos diržai naudojami ne dėl baudų, bet saugant sveikatą ir gyvybę.
„Saugos oro pagalvės automobilio priekyje – įprastos, jos diegiamos jau dešimtis metų. Sėdintieji automobilio gale saugos oro pagalvių neturi, arba tik užuolaidines, šonines. Jei neturi jokių saugos priemonių arba jų mažiau nei priekyje, kaip galima nesisegti saugos diržų? Šis blogas įprotis susiformavo tikint, jog sėdint gale mažiau matomi arba sėdi tarsi atskirai, tačiau taip nėra“, – apibendrino VILNIUS TECH mokslininkas.
