Vairavimo instruktorius, saugaus eismo ekspertas Andrius Bonakeris atsako, kokiu nuotoliu vairuotojai iš tiesų pastebi pėsčiuosius ir kokie veiksniai lemia matomumą kelyje.
Kliaunasi klaidingu įsitikinimu
Saugaus eismo ekspertas atkreipia dėmesį į klaidingą įsitikinimą, kuriuo vadovaujasi dalis pėsčiųjų. Kartais žmonės galvoja, kad jeigu mato artėjančio automobilio žibintus, tai pakele einantį žmogų tikrai pastebi ir vairuotojas. Toks požiūris yra visiškai neteisingas.
„Dažniausiai taip galvoja tie pėstieji, kurie nėra sėdėję vairuotojo vietoje ir susidūrę su prastai matomu žmogumi kelyje.
Automobilio žibintai yra galingas šviesos šaltinis, kurį galima pastebėti iš labai toli. Tačiau tokio pat stipraus šviesos šaltinio keliu einantis pėsčiasis neturi. Taigi, klaidinga galvoti, kad kelią kertantis ar pakele einantis žmogus bus lygiai taip pat matomas, kaip ir artėjanti transporto priemonė“, – teigia A. Bonakeris.
Jis pabrėžia, kad pėsčiojo matomumą kelyje stipriai padidina atšvaitai, drabužiai su šviesą atspindinčiais elementais ir šviesos šaltiniai, pavyzdžiui, prožektorius ar nedidelis žibintas. Tačiau net ir turint šias apsaugines priemones, einant arti važiuojamosios dalies krašto, būtina išlikti budriems ir pasitraukti nuo artėjančio automobilio.
Kaip gerai vairuotojai mato pėsčiuosius?
Vairavimo instruktorius A.Bonakeris primena, kad atšvaito nesegintis asmuo yra pastebimas:
- 50 metrų atstumu (naudojant artimąsias šviesas);
- 150 metrų atstumu (naudojant tolimąsias šviesas);
Tuo tarpu atšvaitą segintis asmuo yra pastebimas:
- 350 metrų atstumu (naudojant artimąsias šviesas);
- 600 metrų atstumu (naudojant tolimąsias šviesas);
Specialistas akcentuoja, kad tai – teoriniai skaičiai ir kiekviena situacija yra unikali. „Labai daug priklauso ir nuo asmens aprangos spalvos, vairuotojo regėjimo aštrumo, oro sąlygų, transporto priemonės būklės ir kitų techninių charakteristikų“.
Pašnekovas priduria, kad atšvaito segėjimas dar nereiškia, kad pėsčiasis bus saugus. „Pėsčiųjų matomumas priklauso ir nuo, kur pritvirtintas atšvaitas, atšvaito dydžio (ploto), kiekio ir kokybės atspindint šviesą. Atšvaitas taip pat privalo būti švarus, kad kaip įmanoma daugiau šviesos srauto būtų atspindėta vairuotojo kryptimi“.
Nurodė, kas apsunkina vairuotojų matomumą
Specialisto teigimu, matomumą gali apsunkinti daugybė papildomų faktorių, tokių kaip oro sąlygos, pavyzdžiui, rūkas, krituliai. Taip pat automobilio techninė būklė – priekiniai stiklai, valytuvų kokybė, priekinių žibintų plastiko ar stiklo būklė, lempučių tipas, žibintų sureguliavimas.
„Pasitaiko, kad automobilio žibintai yra netinkamai sureguliuoti arba naudojamas netinkamas šviesos šaltinis. Pavyzdžiui, vietoje kaitrinės lemputės yra pasirenkamos konkrečiai transporto priemonei netinkančios LED ar Xenon lemputės. Jos gali akinti kitus eismo dalyvius ir sukelti pavojų pėstiesiems“, – sako A.Bonakeris.
Didelės įtakos turi ir kelio danga. Jeigu ji šlapia, matomumas gali būti itin blogas. Šlapias asfaltas sugeria šviesą, todėl automobilių žibintų efektyvumas ženkliai sumažėja.
Kelio matomumas drastiškai pasikeičia iš šviesaus paros meto pereinant į tamsųjį – ženkliai sutrumpėja matomo kelio ruožas. „Pavojingiausia tampa tuomet, kai vairuotojai tamsiuoju paros metu nepasirenka saugaus greičio, atitinkančio eismo sąlygas. Važiavimo greitis neretai būna toks pats, kaip dieną“, – teigia pašnekovas.
Jis pataria pasirinkti tokį greitį, kad sustojimo kelio ilgis nebūtų ilgesnis už matomo kelio ruožo ilgį. „Kitaip tariant reikia matyti tokį kelio ruožo ilgį, kad staiga pamačius kliūtį kelyje spėtume sureaguoti, paspausti stabdžių paminą ir pilnai sustoti.
Nors pėstieji tamsiuoju paros metu privalo pasirūpinti atšvaitais, vairuotojams būtina išlikti budriems, saugoti pėsčiuosius, kitus eismo dalyvius ir pasirinkti saugų greitį“, – pabrėžia saugaus eismo ekspertas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
