„Žvelgiant į turbūt šitą susiklosčiusią situaciją, sakyti, kad 2023-ųjų metų biudžetas ir sausio mėnuo kažkaip ypatingai pablogino šio tilto būklę, man atrodo, būtų tiesiog neteisinga“, – „Žinių radijui“ teigė finansų ministrė.
„Situacija, akivaizdu, kad formavosi daugelį metų iki tol. Ir jeigu, sakysim, bendrai kelių priežiūros programos fonde yra apie pusė milijardo eurų, tai, visgi, viadukams ir tiltams yra skiriama mažoji dalis“, – pridūrė G. Skaistė.
Ministrės teigimu, biudžetas yra prioritetų sudėliojimo klausimas. Pasak jos, Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio Vyriausybė prioritetu laikė žvyrkelių asfaltavimą, o ne tiltų ir viadukų tvarkymą.
„Tai, žvelgiant į praėjusios vyriausybės, Skvernelio ir Karbauskio vyriausybės, prioritetus, ten esminis prioritetas visgi buvo skiriamas žvyrkelių programai. Jeigu 2015 metais žvyrkelių asfaltavimui buvo skiriama 14 milijonų, tai paskutiniais kadencijos metais – 160 milijonų eurų žvyrkeliams finansuoti. Kai, tuo tarpu, kai kuriais metais tiltams ir viadukams buvo skiriama po 6, po 8 milijonus. Tai akivaizdu, kad prioritetai tikrai buvo ne toje vietoje ir turbūt problemos formavosi daugelį metų iš eilės“, – akcentavo finansų ministrė.
Anot jos, šiais metais prioritetai yra paskirstyti kitaip.
„Tai, žvelgiant į 2023 metus, prioritetai yra šiek tiek apsivertę. 58 milijonai eurų yra numatomi būtent viadukų ir tiltų remontui, o apie 50 milijonų bus skiriama žvyrkelių asfaltavimui. Nes, man atrodo, visi prioritetai turi turėti savo dėmesį“, – pabrėžė ministrė G. Skaistė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius yra teigęs, kad šiems metams keliams numatyta suma yra tokia pati kaip ir pernai – 543 milijonai eurų, o kitais ir dar kitais metais –mažesnė nei šiemet maždaug 20 milijonų eurų.
G. Skaistės teigimu, šis skaičius veikiau yra grindys ir finansavimas neturėtų kristi.
„Jeigu žvelgiant į 2024–2025 metų finansavimo lygį, tai, sakyčiau, kad taip, tai išties yra labiau apskaitos klausimas, nes dėl kiekvieno biudžeto yra deramasi kiekvieniems metams atėjus ir kai yra formuojamas tų metų biudžetas. Sakyčiau, kad tai yra labiau kaip grindys, žemiau finansavimas neturėtų kristi, tai yra bazė, nuo kurios atsispiriame“, – pažymėjo finansų ministrė.
ELTA primena, kad antradienį Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad antradienio rytą įgriuvęs Kėdainių tiltas yra ne vienintelis panašios techninės būklės tiltas šalyje, keliantis riziką. Pasak jo, ši situacija yra dar vienas priminimas, kad regionams yra būtina skirti daugiau dėmesio bei finansinių išteklių.
Po incidento, trečiadienį, Seimo Darbo partijos frakcija pasikvietė susisiekimo ministrą Marių Skuodį pasiaiškinti, ką Vyriausybė žada daryti dėl tolimesnės tiltų ir viadukų renovacijos. „Darbiečiai“ kaltino Susisiekimo ministerijos vadovą pasyvumu ir ragino kartu su Ministrų kabineto vadove sukurti konkretų planą, kaip ir kokiu tempu bus remontuojama avarinės ir itin prastos būklės šalies kelių infrastruktūra.
