Vairavimo instruktorius įvertino pėsčiųjų elgesį: žino teises, tačiau pamiršta pareigas

Nelaimingų atsitikimų keliuose, kurių metu nukenčia pėstieji, vis dar apstu. Apmaudžiausia, kad daug nelaimių įvyksta dėl pėsčiųjų nedėmesingumo ir neatsargumo.

Pėstieji.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pėstieji.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 7, 2023, 6:00 PM

Vairavimo instruktorius, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas pasakoja apie pavojingiausias situacijas, į kurias pakliūna pėstieji ir primena saugumo taisykles, kurių turėtų laikytis kiekvienas.

Trūksta bendruomeniškumo

Paklaustas, kaip vertina lietuvių pėsčiųjų elgesį eisme, saugaus eismo ekspertas A. Pakėnas neslepia: sudrausminti norisi dažniau nei pagirti.

„Lietuvių elgesį keliaujant pėsčiomis vertinu dviprasmiškai. Yra žmonės, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo ir tikriausiai, seniai yra skaitę Kelių eismo taisykles (KET). Kita grupė pėsčiųjų patys yra vairuotojai. Jie šiek tiek atsakingesni, tačiau vis tiek pasigendu drausmės, supratingumo.

Pašnekovo teigimu, tai, kaip žmogus elgiasi eisme ar kitoje viešoje situacijoje, atskleidžia jo socialinius įgūdžius ir bendruomeniškumą.

„Manau, kad mūsų visuomenei šių vertybių kiek trūksta. Neatsargus pėsčiųjų elgesys yra dar vienas to pavyzdys. Juk gyvenimas civilizuotame pasaulyje neatsiejamas nuo drausmingo elgesio eisme. Todėl eismo kultūros įgūdžiai turėtų būti diegiami nuo ankstyvos vaikystės“.

Pėsčiųjų elgesys pavojingiausias jiems patiems

Kalbėdamas apie grėsmingas situacijas, į kurias pakliūva neatsargūs pėstieji, A. Pakėnas išskiria elgesį perėjose. Anot specialisto, dalis žmonių praranda budrumą ir elgiasi taip, lyg perėja būtų išskirtinė teritorija, kurioje būtinybė laikytis atsargumo nustoja galioti.

„Pėstieji, einantys per perėją, įsivaizduoja, kad automobiliai juos visada praleis. Žmonės dažnai neįvertina transporto priemonių važiavimo greičio ir artumo – ryžtasi išeiti į gatvę, net jeigu iki važiuojančio automobilio juos skiria vos metras. Taip pat pasitaiko, kad neapsidairę žmonės žengia į perėją iš už autobuso ar kitos transporto priemonės, kuri blokuoja kelio matomumą“, – pasakoja saugaus eismo ekspertas.

Jis prisimena neseniai nutikusią istoriją. „Vilniuje per perėją žengė mergina su ausinėmis ir gobtuvu. Ji žvelgė tiesiai, neapsidairė, todėl nematė lekiančio greitosios pagalbos automobilio su įjungta sirena: automobilis ją kliudė. Laimei, tą kartą viskas pasibaigė nesunkiais sužalojimais“.

Specialisto teigimu, šios ir panašios istorijos iliustruoja keistą eismo kultūros supratimą: neva atsargiai elgtis, taisyklėms paklusti turi vairuotojai, ne pėstieji. O juk užtektų priėjus prie perėjos pasukti galvą į abi puses ir įsitikinti, kad kirsti kelią tikrai saugu.

Vairavimo instruktorius atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: bendravimą kelyje. Svarbu užmegzti akių kontaktą tarp vairuotojo ir pėsčiojo.

„Gerai, jeigu pėstieji, kirsdami kelią, apsidairo į skirtingas puses. Tačiau dar geriau, jeigu žmonės pažvelgia į akis artėjančiam automobilio vairuotojui. Tuomet pavyksta įsitikinti, ar automobilis tikrai sustoja, o vairuotojas supranta, kad žmogus tikrai planuoja eiti per perėją.

Deja, žmonės kerta kelią sulindę į išmaniuosius telefonus, per ausines klausydami muzikos ir visiškai nematydami, kas vyksta aplinkui. Jie rizikuoja ir tikisi, kad jų saugumu pasirūpins kiti eismo dalyviai.

Visgi, įvykstančios nelaimės rodo, kad ne visi vairuotojai geba automobilį sustabdyti laiku. Dėl tokių įvykių labiausiai kenčia pėstieji. Todėl eismo kultūros supratimas, kelių eismo taisyklių išmanymas gali išgelbėti sveikatą ir gyvybę“, – įsitikinęs A. Pakėnas.

Primena svarbiausias taisykles

Vertindamas pėsčiųjų elgesį, pašnekovas mano, kad daugelis ignoruoja savo pareigas, nori turėti tik teises. „Paplitusi klaidinga nuostata, esą Kelių eismo taisyklės galioja vien automobilių vairuotojams. Šis dokumentas skirtas visiems eismo dalyviams, todėl jį perskaityti ir išmanyti turi kiekvienas. Juk pėstieji lygiai taip pat dalyvauja eisme. Tai reiškia, kad KET vienodai svarbios ir jiems.

Taisyklių neišmanymas, atsisakymas laikytis elementaraus saugumo pėsčiųjų perėjose, atskleidžia prastą eismo kultūros supratimą, o kartu yra labai pavojingas“, – įspėja A. Pakėnas.

Specialistas primena svarbiausius saugumo reikalavimus, kurių laikytis turi kelią kertantys pėstieji:

  • Kirsti kelią privaloma pėsčiųjų perėja, jeigu jos nėra – sankryžoje, pagal kelkraščio arba šaligatvio liniją.
  • Jeigu perėjos ar sankryžos nėra, kelią būtina kirsti stačiu kampu, gero matomumo zonoje.
  • Kertant kelią reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, būtina laikytis šviesoforo signalų. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pėstieji, privalo baigti kelio kirtimą arba sustoti saugumo salelėje, jeigu tokia yra.
  • Nepriklausomai nuo to, kokioje vietoje kertamas kelias (pėsčiųjų perėjoje, sankryžoje ar kitoje zonoje), tai daryti galima tik įsitikinus, kad pereiti yra saugu: kelio matomumas geras, nėra artėjančių transporto priemonių.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.