Vairavimo instruktorius apie pavojingus manevrus kelyje: kitų eismo dalyvių auklėjimas gali baigtis tragedija

Saugaus eismo ekspertai vienbalsiai tvirtina: vairuotojų noras „paauklėti“ ar duoti atkirtį kitiems eismo dalyviams Lietuvoje – vis dar gajus. Deja, tai dažnai priveda prie nekultūringų ar net pavojingų veiksmų: nuo kamščių apvažiavimo kelkraščiu, iki pavojingo lenkimo ar staigaus stabdymo.

V.Ščiavinsko nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 14, 2023, 7:00 PM

Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis įvertina vairuotojų eismo kultūrą, atskleidžia dažniausius pavojingo elgesio pavyzdžius ir atsako, kodėl, norėdami pamokyti kitus, rizikuojame pakenkti patys sau.

Kokie manevrai kelyje pavojingiausi?

K. Povilaitis primena kertinį Kelių eismo taisyklių punktą, kurio turėtų laikytis – visų eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Saugaus eismo ekspertas apgailestauja, kad šios taisyklės paiso ne kiekvienas vairuotojas: tenka pamatyti atvejų, kurie nemaloniai nustebina.

„Atrodytų, kad elgesys eisme, būdingas Rytų šalims, neturėtų egzistuoti vakarietiškoje, Europos Sąjungos valstybėje. Vienas tokio elgesio pavyzdžių – bandymas pagudrauti ir apvažiuoti susidariusią automobilių eilę kelkraščiu, kuris tikrai tam neskirtas.

Taip pat vis dar bandoma piktai paauklėti aplinkinius eismo dalyvius: gestais, žodžiais, o kartais net fiziniais veiksmais. Deja, tiek aš, tiek mano kolegos gali patvirtinti, kad iš to kai kurie dar neišaugo“.

Vis dėlto, patys pavojingiausi atvejai – kai vairuotojai nutaria pamokyti vieni kitus, atlikdami gyvybei pavojingus manevrus. „Gana dažna situacija: vairuotojas staigiai lenkia jį suerzinusią transporto priemonę ir ima staigiai stabdyti automobilį“.

Specialistas teigia, kad šis manevras pavojingas dėl poros priežasčių. „Pirmiausia, chuliganiškai nusiteikęs vairuotojas gali neįvertinti situacijos lenkimo metu. Pavyzdžiui, išvažiavęs į priešingą eismo juostą, gali susidurti su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu“.

Dar viena grėsmė kyla tuomet, kai vairuotojas grįžta į savo eismo juostą ir ima piktybiškai stabdyti automobilį. „Ypač pavojinga, jeigu stabdoma važiuojant prieš sunkiojo transporto priemonę, pavyzdžiui, sunkvežimį.

Žmonės nesusimąsto, kad sunkiasvorė transporto priemonė ne visada gali staigiai sustoti. Yra tikimybė, kad ji trenksis į užlindusį vairuotoją arba išvažiuos į priešingą eismo juostą ir kliudys kitus eismo dalyvius“, – sako K. Povilaitis.

Akivaizdu: automobilis tokiose situacijose lengvai gali tapti „ginklu“, kurio panaudojimas baigiasi niekuo dėtų asmenų ar paties vairuotojo žūtimi.

Situacija kelyje – visuomenės atspindys

Pašnekovas įsitikinęs: chuliganiškas vairavimas yra didesnės problemos simptomas, tad pagerinti eismo kultūrą galime tik kovodami su jos priežastimis.

„Manau, kad tai, kas vyksta Lietuvos keliuose, atspindi žmonių nuotaikas. Juk vairuotojai ir kiti eismo dalyviai ateina iš visuomenės, kurioje gyvename. Daug kalbame apie įsigalėjusias patyčias, fizinį ir psichologinį smurtą, nepasitikėjimo, nesaugumo jausmą.

Nemažai žmonių gyvena informaciniame burbule, kuriame daug negatyvių naujienų, susijusių su smurtu, nelaimėmis. Natūralu, kad negatyvios nuotaikos ir nuostatos atsispindi ir eisme“, – mano K. Povilaitis.

Paklaustas, ko reikėtų, kad eismo kultūra Lietuvoje pagerėtų, jis įvardina empatiją – gebėjimą pažvelgti į eismą kitų žmonių akimis. „Savo mokiniams nuolat pabrėžiu, kad kelyje verta išbandyti visas eismo dalyvių pozicijas – pradedant pėsčiaisiais, dviratininkais, baigiant automobilių vairuotojais.

Kai į tą pačią situaciją pavyksta pažvelgti iš kitos perspektyvos, noras agresyviai elgtis, paauklėti kitus, sumažėja. Geriau suprantame kitų eismo dalyvių elgesį ir galime imtis tinkamų atsargumo priemonių. Juk geras vairuotojas ne tas, kuris moka išsisukti iš kritinės situacijos: jis sugeba jos apskritai išvengti“,– pabrėžia specialistas.

Chuliganiškas vairavimas vis dar toleruojamas

Pasak K. Povilaičio, eisme, kaip ir kitur gyvenime, galioja sena tiesa: kokį elgesį toleruojame, tokį skatiname.

„Jeigu už agresyvų vairavimą, važiavimą kelkraščiu, piktybinius užlindimus ir kitokį chuliganišką elgesį vairuotojas nesulaukia pasekmių, jo pavyzdžiu paseka ir aplinkiniai. Logika paprasta: kodėl privalau tvarkingai stovėti automobilių eilėje, jeigu yra gudresnių vairuotojų, kurie apvažiuoja kamštį pakele?“, – retoriškai svarsto saugaus eismo ekspertas.

Pašnekovo teigimu, nors už chuliganišką vairavimą numatytos griežtos bausmės, to nepakanka. „Iš to, ką matau kelyje sprendžiu, kad nubausti pavyksta tik nedidelę dalį vairuotojų. Tai siunčia žinutę, kad agresyvus elgesys yra toleruojamas ir priimtinas.

Manau, kad nuo prasižengimų žmogų geriausiai atgraso ne tiek baudos dydis, kiek baudžiamumas. Jeigu eismo dalyviai dažniau reaguotų į chuliganišką vairavimą ir apie jį praneštų, institucijos galėtų aktyviau bausti pažeidėjus. Tikiu, kad tuomet pavojingų manevrų ir tragiškų eismo įvykių kelyje būtų gerokai mažiau“, – sako vairavimo instruktorius.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.