Į prokurorų išvadas sureagavo ir sostinės meras Remigijus Šimašius: „Negalima mūsų europietiško miesto paversti Minsku“. Apie tai, kaip bus vykdomi prokurorų nurodymai, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjosi Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Eitivalda Meškienė, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Neatsižvelgė į rizikas
Prokurorė E.Meškienė teigia, kad gatvės buvo įrengtos pagal dokumentą, kuris nėra užregistruotas teisinių dokumentų registre.
„Pirmiausia, Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje 2021 metais buvo paskelbtas Vilniaus miesto gatvių infrastruktūros standartas, įtvirtinantis 12 gatvių pokyčių principų.
Šis standartas buvo patvirtintas savivaldybės administracijos direktoriaus. Šis standartas nėra norminis teisės aktas, nebuvo paskelbtas registre, tai tik vizijų rinkinys“, – sako E. Meškienė.
Prokurorė pabrėžia, kad tyrimas pradėtas po to, kai savivaldybės veiksmai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją.
„Remiantis numatytu standartu, pradėjo vykti gatvių rekonstrukcijos, siaurinimo ir kapitalinio remonto darbai, kurių rezultatai sukėlė visuomėnes pasipiktinimą dėl siaurų gatvių ruožų.
Buvo nuspręsta, kad yra tikslinga prokurorui pradėti tyrimą. Tyrimas buvo pradėtas siekiant nustatyti, ar gatvių projektavimo ir darbų vykdymo stadijų metu nebuvo pažeistos teisės normos“, – teigia E.Meškienė.
Pasak prokurorės, tyrimo metu buvo kreiptasi į valstybės ir savivaldybės institucijas, viešąją įstaigą, iš jų surinkti reikiami duomenys ir informacija.
E.Meškienės žiniomis, per 2020–2021 m. Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba miesto savivaldybei siuntė bent penkis raštus su siūlymais dėl priešgaisrinio transporto pravažiavimo mieste, nes pradėjus gatvių rekonstrukciją pravažiavimai tapo per siauri.
Buvo siūloma atsižvelgti į saugos reikalavimus, dėl jų nevykdymo kylančias grėsmes ir rizikas, bet savivaldybė į pateiktas pastabas neatsižvelgė.
Prokurorė mano, kad neatsižvelgimas į tiek pateiktų siūlymų yra neteisėtas. „Taip negali būti, nes už priešgaisrinės saugos funkcijas atliekančių pareigūnų nurodymų ir reikalavimų nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė. Ji gali būti taikoma subjektams, kurie nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų“, – teigia E.Meškienė.
Į pokalbį radijo eteryje prisijungęs klausytojas Darius turėjo klausimą savivaldybės atstovams: „Kurioje vietoje jiems vaidenasi Minsko gatvės Vilniuje?“.
Klausytojui užkliuvo tokia mero reakcija į prokurorų pastabas. „Galima internete pažiūrėti, Minsko gatvės yra 4–5 juostų. Kur jis jas mato? Nebent aplinkelį dar sugalvojo siaurinti,“ – piktinasi Darius.
„Pravažiavus pro Vilnių matosi gal šimtai gatvių, kurių būklė – tragiška. Gal jas reiktų tvarkyti? Yra tvarkomos, tiksliau, gadinamos tos gatvės, kurios yra normalios. Jos neatitinka standarto, susiaurinta iki 2 metrų – čia jau ne kelias“, – pastebėjo klausytojas Darius.
Jis iškėlė ir hipotezę, kad galbūt reiktų patikrinti, ar konkursų darbų vykdymui nelaimi tos pačios įmonės ir nėra plaunami pinigai.
Prokurorė E.Meškienė atsakė, kad prokuratūra šiuo metu projektų konkursais nesidomi, taip pat papildė klausytoją, kad teisiniuose dokumentuose reglamentuotas saugus eismo juostos plotis yra 3,5 metro, o trūkstant vietos, viešojo transporto juosta gali būti siaurinama iki 3,05 metro.
„Šiuo atveju, būtina patikrinti, ar pertvarkant gatves yra laikomasi šių Statybos techninio reglamento reikalavimų“, – pridūrė E.Meškienė.
Pasak prokurorės, dokumentuose yra reikalavimas, kuris nurodo, jog statybos metu ir naudojant jau pastatytą statinį, o gatvė yra inžinerinis statinys, asmenų veiklos ir gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo iki tol, turi būti užtikrintos arba pakeistos atitinkant teisines normas, o priešgaisrinei tarnybai užtikrinamos saugą atitinkančios sąlygos.
„Priešgaisrinių reikalavimų 148 punkte nustatyta, kad prie kiekvieno statinio, gaisro gesinimo šaltinio ir gaisrinio hidranto turi būti buti įrengti tinkami keliai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti“, – reikalavimus cituoja E.Meškienė.
Juose taip pat numatyta, kad gatvių plotis turi būti bent 3,5 metro, o keliuose, kur turi pravažiuoti gelbėjimo transportas, draudžiama sodinti medžius ar statyti kitas kliūtis, nes tai ilgina reagavimo laiką.
„Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra akcentavusi, kad siekiant operatyviau atvykti į įvykius tenka kirsti zonas tranzitu, vykti prieš eismą, šalinti kliūtis, o tai ilgina reagavimo laiką“, – teigia prokurorė.
Klausytojas Valdas teigia, kad yra labai gaila, jog sostinės savivaldybės darbuotojai neįsigilino į teisinę bazę, o tuo labiau – ją ignoravo. Jis pritaria ir prieš tai kalbėjusiam klausytojui Dariui, kad prokuratūra, vis dėlto, turėtų pasidomėti, kas laimėjo viešuosius pirkimus.
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas patikina, kad Vilniaus miesto savivaldybė peržiūrėjo prokurorų pateiktas pastabas ir nurodymus įgyvendins dar greičiau, nei iki nustatyto termino pabaigos.
„Galbūt kai kurie pertvarkymai senamiestyje, kurie buvo laikini ir mes buvome pranešę priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo tarnybai, tai yra, laikinos gėlinės, kurios trukdo.
Specialistai peržiūri. Patrauksime jas anksčiau negu planavome. Planavome patraukti tada, kai bus įdiegta kilpinio eismo organizavimo kontrolės sistema“, – sako A.Nikitinas.
Jis mini, kad kitą pastabų dalį apie lauko kavines girdi ir žiniasklaidoje. Lauko kavinių planas taip pat bus peržiūrimas.
Vis dėlto dėl gatvių rekonstrukcijos, kuri taip pat sulaukė kritikos dėl siaurinimo, A.Nikitinas sako, kad Vilniaus miesto savivaldybė vadovaujasi Statybos techniniais reglamentais.
Pasak jo, pertvarkant gatves eismo juostų plotis yra parenkamas pagal šio dokumento nurodymus.
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius mano, kad savivaldybė tinkamai įvykdė teisiniuose dokumentuose numatytus reikalavimus. Tiek statybos, tiek priešgaisrinius.
„Gatvės projektuojamos vadovaujantis techniniu reglamentu, kuriuo projektuotojai privalo vadovautis. Pravažiavimo plotis, kuris yra 3,5 m, nėra lygus eismo juostų pločiui, kurio reikalauja priešgaisrinės apsaugos tarnyba.
Gatvių pločiai yra parenkami taip, kaip numatyta techniniame reglamente ir, kitu atveju, pažeistume kitą reglamentą“, – teigia A.Nikitinas.
Anot A.Nikitino, dalis savivaldybei pateiktų pastabų buvo darbų vykdymo metu, pabaigus darbus nurodyti trūkumai buvo ištaisyti. Į praėjusių metų raštus, pasak jo, jau buvo atsižvelgta.
Klausytojas Gintautas sako, kad klaidų panaikinimą turi finansuoti ne savivaldybė, o fiziniai asmenys, kurie savo darbo neatliko tinkamai.
A.Nikitinas dar kartą akcentuoja, kad nurodyti trūkumai buvo dėl dar vykdomų ir nebaigtų darbų, o šiuo metu problemos yra išspręstos.
„Jeigu kalbėtume apie vieną iš konkrečių pavyzdžių, tai yra, Vytenio g. – Naugarduko g. žiedinė sankryža. Joje darbų metu laikinai buvo sustatytos priemonės, kad būtų aišku, jog toje sankryžoje eismas vyksta ratu.
Žiedo viduryje yra iškelta trinkelių dangos salelė, per kurią gali važiuoti specialusis transportas ir sunkiasvoris transportas. Šie trūkumai jau yra sutvarkyti“, – laidoje sako savivaldybės vyriausiasis inžinierius.
Taip pat jis teigia, kad nesvarbu, ar gatvė yra susiaurinta, ar ne, specialiosios tarnybos, tai yra, policija, greitoji ar priešgaisrinė pagalba su įjungtais švyturėliais gali važiuoti kur nori, pavyzdžiui, užvažiuojant ant bortelio.
A.Nikitinas mato dar vieną papildomą teisės aktų spragą. „Dėl specialiųjų tarnybų prievolės kompensuoti už turtą, kuris buvo paliktas net neteisėtai, pavyzdžiui, automobilis paliktas po draudžiamu ženklu ir trukdo pravažiuoti, yra netobulumų. Tarnybos važiuodamos neturėtų žiūrėti ir saugoti turto, kuris paliktas neteisėtai“, – teigia A.Nikitinas.
Po šių savivadybės inžinieriaus žodžių klausytojas Lukas liko nusivylęs. Anot jo, gaila, kad tenka girdėti tik išsisukinėjimus ir nesugebėjimą pripažinti padarytų klaidų.
Klausytojo nuomone, taip atsitinka tada, kai inžinieriaus vietą užima žmogus, kuris neturi nieko bendro su inžinerija. O siūlymas specialiosios tarnyboms į iškvietimo vietą važiuoti „per bordiūrus“ yra apgailėtinas.
A.Nikitinas patvirtina prokurorės žodžius, kad į savivaldybę buvo kreiptasi 5 kartus.
„Du iš jų buvo susiję su kilpinio eismo organizavimu. Mes informavome, kad tos priemonės, kurios yra sudėtos įvedant kilpinį eismą, yra laikinos, iki kol bus įdiegta išmani valdymo sistema“, – teigia A. Nikitinas.
Jis informuoja, kad žinia, apie tai, kad kai kurie kuoliukai yra nulenkiami ir jokios žalos ant jų užvažiavus nebūtų padarytą nei automobiliui, nei patiems kuoliukams, nebuvo plačiai iškomunikuota.
Dar vienas raštas buvo skirtas atkreipti dėmėsį dėl lauko kavinių išdėstymo ir dar keli dėl konkrečių vietų, kurie buvo gauti dar darbų vykdymo metu.
Miesto savivaldybės inžinierius tiksliai neatsakė, kaip vertina tokį prokurorų sprendimą.
„Mes nei sutinkame, nei nesutinkame. Dar kartą peržiūrime reguliavimo klausimą, lauko kavinių schemas, o dėl kitų, darbų metu kilusių nepatogumu, manome, kad sutvarkyta“, – sako A.Nikitinas, ir priduria, kad jeigu priešgaisrinė tarnyba dar turi pastebėjimų, galima juos aptarti.
Atsakant į klausytojų klausimus apie laimimus projektų konkursus, A.Nikitinas patikina, kad juos laimi įvairios įmonės, o konkursai yra vieši.
Prie diskusijos prisijungęs Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius teigia, kad nuo miesto senamiesčio prasidėję gatvių siaurinimo darbai išplito po visą miestą, o tai ilgina atvykimo laiką į gautą iškvietimą apie kilusį gaisrą.
„Galima konstatuoti, kad žmonių saugumas nuėjo kažkur į trečia poziciją ir vyrauja grožis, žaluma, o žmonių saugumas – trečioje pozicijoje. Manau, kad tai yra klaidingas požiūris. Džiaugiamės, kad prokurorai įsigilino ir šią problemą iškėlė“, – sako V.Kersevičius.
Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas džiaugiasi ir tuo, kad per žiniasklaidos priemones jau įvyko ir dialogas su savivaldybe, jog žmonių saugumas turi būti prioritetas.
„Įsivaizduokite, kokioje būsenoje mūsų darbuotojas atsisėda vykti į iškvietimą. Jis nevažiuoja kaip taksi vairuotojas, jis patiria stresą ir turi pasiekti adresatą. Ir mes žinome, su kuo Vilniuje susidursime 100 proc. – su užkištais kiemais. O dabar, maža to, ir atvykimo problema didėja“, – teigia V.Kersevičius.
Į siūlymą važiuoti nesaugant kitų turto ar per bortelius priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas žvelgia atsargiai. „Yra buvę, kad ugniagesiai patenka į eismo įvykius ir jie yra skaudūs. Yra nukentėję žmonės, o per dešimtmetį yra ir žuvusių“ , – sako V.Kersevičius.
Jis sako, kad yra už pertvarkas, už įvairias idėjas, kurios gražina Vilnių, tačiau patekimas į iškvietimus darosi vis sunkesnis, todėl saugumas yra būtinas.
Atvykti į iškvietimą Vilniaus mieste ugniagesiai turi per 8 minutes, tačiau jos dažnai prailgėja net kelis kartus. Atvykus į vietą, dažnai sulaukiama klausimo, kodėl taip ilgai neatvyko gelbėjimo tarnyba.
Tam, kad kilusios problemos būtų išspręstos, anot V.Kersevičiaus, buvo nuosekliai kreiptasi į instancijas. Pirmiausia raštų sulaukė Vilniaus miesto savivaldybė, tada buvo kreipiamasi į Vidaus reikalų ministeriją.
Buvo stengiamasi atlikti visas numatytas procedūras, kad nereiktų kreiptis į teismą.
Pasak V. Kersevičiaus, numačius tam tikrus inžinerinius sprendimus tikrai įmanoma pagerinti specialiųjų tarnybų atvykimo problemą. Specialistai turėtų priimti sprendimu įvertinę priešgaisrinės tarnybos transporto gabaritus.
Kaip teigia, V.Kersevičius, svarbiausia, kad nebūtų dar daugiau susiaurintų gatvių.
„Jeigu Vilniuje bus keli labai maži žiedukai, mes išsiversime, bet jeigu visas Vilnius sistemiškai bus susiaurintas ir sumažintas, tai gyventojai mūsų greitos pagalbos nesulauks“, – sako priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas.
Klausytojas Povilas mano, kad leidimas statyti tam tikrus objektus turėtų būti išduodamas tik su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patvirtinimu, kad statybų projektas atitinka visus saugumo reikalavimus.
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas mano, kad prokurorų dėmesys Vilniaus miesto savivaldybei padės įgyvendinti tai, kad Vilniuje galiotų tie patys teisės aktai, kurie galioja visoje Lietuvoje.
Jis stebisi, kad daugelis projektų nėra derinami su kitomis institucijomis. „Vilniuje mes turime unikalią situaciją, kad nemaža dalis darbų, vadinamas gatvių siaurinimas yra vykdomas be jokio techninio projekto“, – sako A.Zuokas ir priduria, kad tokie darbai paslepiami po remonto sąvoka.
Pasak buvusio miesto mero, tai patogu, nes nereikia skelbti viešųjų pirkimų konkursų, nereikia techninio projekto, derinimo su visuomene, taip pat Statybos inspekcija bei priešgaisrine tarnyba, nors tai yra privalu.
„Atsiranda neskaidrumo momentas. Prašome parodyti, pagal kokį projektą buvo susiaurinta, pavyzdžiui, Saulėtekio gatvė, atneša ranka pieštas schemas. Aš nejuokauju. Ir tokie pavedimai atiduodami administracijai, toliau rangovams“, – sako A.Zuokas.
Kas tie žmonės, kurie, pasak A.Zuoko, ranka piešia schemas, jis negalėjo atsakyti.
„Kol kas nesame gavę jokio dokumento su parašu. Iš esmės, tai yra „Susisiekimo paslaugų“ padalinys, kuriame dirba žmonės, kurie perka architektūrinius užsakymus tokių schemų piešimui“, – sako buvęs miesto meras.
Anot jo, tokie darbai kainuoja iki 10 tūkst. eurų, o dauguma žmonių net neturi atestatų projektuoti gatvių ar daryti jose pakeitimus.
A.Zuokas tikisi, kad po prokuratūros įsikišimo Statybų inspekcija pareikalaus savivaldybės pateikti atliktus gatvės darbus, kurie telpa į remonto sąvoką. Tai – kelio dangos, šaligatvio plytelių ar bortų keitimas, bet ne esminių gatvės parametrų keitimas.
„Tada pamatysime, kas konkrečiai atsakingas už tai, kad šiandien Vilniaus mieste negalioja įstatymai. Visi daro ką nori, pagal savo supratimą, o maža to, gyventojai tai apmoka iš savo kišenės“, – teigia A.Zuokas.
Jis nepamiršta ir Remigijaus Šimašiaus replikos apie Minsko gatves. Pasak A.Zuoko, Minsko gatvės ne tik platesnės, bet ir gatvių danga yra žymiai geresnė nei Vilniaus.
