Problemų – ne viena
Seimo narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aiškino, kad situacija Lietuvos keliuose išties pablogėjo. Jis išvardijo to priežastis.
„Mes akivaizdžiai matome pokyčius eismo saugumo srityje, kurie yra ne vienos dienos, ne vienos savaitės ir ne vieno mėnesio įdirbis arba kažko nepadarymas. Dabar visas tas priemones, kurios buvo kažkada įdiegtos, kurios buvo sėkmės pavyzdys kariaujant karą keliuose, reikia tiesiog stiprinti, puoselėti, vystyti, bet ne naikinti.
Saugaus eismo pamatai – efektyvi kontrolė, susijusi su policijos kontrole, su modernia technine įranga keliuose, su efektyviomis bausmėmis tiems, kas nesupranta. Antras dalykas – kelių būklė. Trečias dalykas – švietimas ir socialinės reklamos. Kalbant apie šias sritis, mes matome regresą. Kalbant apie policijos kontrolę, deja, dėl įvairiausių reformų tos specializuotos kontrolės nebelieka arba ji segmentuota į specifinius pažeidimus“, – sakė S.Skvernelis.
Jo manymu, Lietuvos kelių būklė gerokai atsilieka nuo kaimyninių valstybių. Negana to, vis pranešama apie griūvančius tiltus, autostradoje atsiveriančias duobes.
„Nediegiamos papildomos saugos priemonės, kad būtų išvengta žmogiškos klaidos, pavyzdžiui, nerekonstruojamos žiedinės sankryžos, trūksta atitvarų, kad automobiliai neišvažiuotų į priešingą eismo juostą.
Yra ir švietimo problemų, nors reklamų, atrodo, yra, bet jos ne tokios taiklios ir paveikios. Mes matome jau užaugusią kartą, kurie nebeprisimena tų problemų, kai būdavo Lietuvos keliuose karas, kaip drastiškos priemonės situaciją paveikė teigiamai. Kai tu atsipalaiduoji, kai turėdamas visus įrankius, jų nemodernizuoji, tada atsiranda problema“, – pabrėžė S.Skvernelis.
Jis pridūrė, kad dar kol kas neaišku, ar tokia situacija – jau tendencinga, ar tai – vienetiniai atvejai.
„Bet kai tu atsigręži atgal į tai, kas buvo prieš dešimt penkiolika metų ir bandai padaryti, kad tos pačios priemonės suveiktų... Juk gyvenimas eina į priekį ir tos priemonės antrą kartą tokio poveikio neduos“, – šnekėjo Seimo narys.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos saugaus eismo skyriaus vadovė Dovilė Krasauskaitė išvardijo ir daugiau priežasčių, kodėl situacija Lietuvos keliuose prastėja.
„Tai – ir vairuotojų atsipalaidavimas, ir pernelyg didelis įsitikinimas, kad jie – labai geri vairuotojai ir vairuodami gali atlikti ir pašalinius veiksmus. Tai – vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl yra viršijamas greitis ir sumažėjęs dėmesingumas. Žinoma, ir įsitikinimas nebaudžiamumu duoda savo indėlį. Jei vairuotojas žino, kad savo kelionėje nesutiks policijos pareigūno, tai jis linkęs rizikuoti“, – aiškino D.Krasauskaitė.
Susisiekimo ministerijos vyriausiasis patarėjas Vidmantas Pumputis pabrėžė: kelios vyraujančios problemos nesprendžiamos jau daugybę metų.
„Tai – saugaus greičio nepasirinkimas ir akivaizdus viršijimas bei pėsčiųjų elgsena. Nors matome kelis teigiamus pokyčius dėl pėsčiųjų elgesio, vis mažiau pažeidimų, mažiau žūstančių, tad įdirbis juntamas. Tai – ir dėl pėsčiųjų takų, ir dėl švietėjiškos veiklos. Džiugu, kad daugybę metų buvusi problema dėl pėsčiųjų saugos sprendžiama“, – tikino V.Pumputis.
Bet, pasak jo, vis dar lieka neišspręstas klausimas, kaip gerinti vairuotojų saugumą ir sąmoningumą.
„Atrodo, dedamos labai didelės pastangos. Pažiūrėkime, kiek valstybinės reikšmės keliuose greičio matuoklių, kiek savivaldybės tam skiria dėmesio. Bet galbūt reikia dar papildomai padirbėti ir su kelių infrastruktūra, kad atitiktų nustatytus reikalavimus.
Apibendrinant, nėra vieno vaisto. Veikia kompleksinės priemonės. Valstybinės reikšmės keliuose pavyksta sumažinti žuvusiųjų skaičių, o kai kuriose savivaldybėse problemos sprendžiamos ne taip efektyviai“, – kalbėjo V.Pumputis.
Svarsto, ką daryti su piktybiškais vairuotojais
S.Skvernelis tikino, kad labai svarbu kontroliuoti piktybiškus vairuotojus.
„Pas daugumą tų vairuotojų, kurie prarado teisę vairuoti, liko vairuotojo pažymėjimas. Žmogui psichologiškai labai sudėtinga suvokti, kad jo teisės sustabdytos, bet jis turi dokumentą su galiojančia data. Reikalinga kontroliuoti tuos piktybiškus asmenis, kurie bando išvengti paskirtos nuobaudos. Sulaikius juos nebe pirmą kartą, reikalingos griežtos priemonės. Bet tokios, kurios būtų išties paveikios“, – teigė Seimo narys.
Viena iš tokių priemonių galėtų būti transporto priemonės, su kuria padarytas pažeidimas, konfiskavimas, o vėliau net ir utilizavimas, siūlė S.Skvernelis.
„Dažnai tokie vairuotojai už kelis šimtus eurų prisiperka automobilių, kurie yra ir nesaugūs, ir taršūs. Antra reglamentavimo pusė – mes tikrai galėtume prisidėti prie žaliojo kurso utilizuodami tokius konfiskuotus automobilius“, – kalbėjo pašnekovas.
V.Pumputis antrino: būtina griežčiau drausti tokio tipo vairuotojus.
„Tai – mažos grupelės asmenų problema, kurią būtina išspręsti. Nėra normalu, kai iš vairuotojo atimamas pažymėjimas ir antrąsyk pagavus jam gresia tik prarasti keletą papildomų eurų.
Teko bendrauti su ne vienos šalies ekspertais. Jie turi vienareikšmišką atsakymą: pati griežčiausia baudų kartelė tų vairuotojų atžvilgiu, kurie sėda prie vairo, kai jiems atimtas vairuotojo pažymėjimas. Taikomas arba namų areštas, arba tikras areštas. Tokie vairuojai skiriami prie tų, kurie sužaloja ar pražudo kitą asmenį“, – teigė V.Pumputis.
Esą tokius asmenis svarbu izoliuoti iš eismo.
„Ne visad reikia taikytis kraštutines priemones, tokias kaip kalėjimas. Bet tikrai reikėtų surasti būdus, kaip izoliuoti. Kitos šalys taiko namų areštą su apykoje. Be šių sankcijų neišsisuksime ir mes – reikia priimti sprendimus, kaip apsaugoti kitus vairuotojus, kurie važinėja saugiai, kaip apsaugoti jų gerovę“, – sakė V.Pumputis.
Ar verta grąžinti baudos balus?
Viena iš siūlomų priemonių, kaip gerinti situaciją keliuose, yra baudos balų grąžinimas. Surinkę tam tikrą balų kiekį, vairuotojai rizikuotų prarasti vairuotojo pažymėjimą. V.Pumputis tokią priemonę vadino paveikia.
„Bet viskas priklauso nuo šios priemonės realizavimo. Kaimyninė Lenkija turi šitą sistemą, Vakarų Europoje ji irgi paplitusi, jos niekas nekeičia, ji galioja. Lietuvoje ši priemonė panaikinta, nes buvo korupcijos apraiškų, pareigūnai piktnaudžiaudavo.
Bet situacija Lietuvos policijoje per dešimtmetį pasikeitė. Įvertinus kitų šalių praktiką, tai – vienas iš efektyviausių būdų atgrasyti vairuotojus nuo sistemingo Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo“, – sakė V.Pumputis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pritarė: dabar pats laikas svarstyti sugrąžinti baudos balus.
„Reikia nedrausmingus vairuotojus eliminuoti iš eismo tam tikram laikotarpiui“, – pridūrė V.Grašys.
Jau ėmėsi tam tikrų priemonių
Greičio matuoklių Lietuvos keliuose tikrai netrūksta. D.Krasauskaitės nuomone, tai – labai veiksminga priemonė.
„Lietuvoje šiuo metu turime 131 ruožą. Vertiname eismo įvykius prieš ir po įrengimo. Vertinant vienerių metų laikotarpį išvestiniu dydžiu, ruožuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo aštuonis kartus. 59 proc. sumažėjo sužeistųjų skaičius. Tai rodo labai didelį sistemos efektyvumą“, – teigė D.Krasauskaitė.
Jos teigimu, vairuotojai keliais, kuriuose matuojamas greitis, važiuoja ženkliai tvarkingiau.
„Norėtųsi, kad vairavimo kultūra nepriklausytų nuo to, ar yra kontrolė, ar nėra, kad ji išliktų pagarbi, kad supratimas, jog viršytas greitis sutaupo vos kelias sekundes, o to pasekmės gali būti išties tragiškos – tų sutaupytų sekundžių gali gyvenime ir nebeprireikti“, – šnekėjo D.Krasauskaitė.
V.Grašys pasakojo, kad Kelių policija praėjusiais metais jau ėmėsi tam tikrų pokyčių.
„Įsteigėme specializuotus Kelių policijos padalinius, kurie tikrai pagrindinį dėmesį skyrė eismo saugumui. Priemonių nesumažėjo, jų tik didėja. Ar reikia grįžti prie to, kad policininkai fiziškai vykdytų automobilių kontrolę, stabdytų vairuotojus, kilus mažiausiam įtarimui? Manau, kd sisteminis požiūris ir priemonių tąsa, kurias taikome, būtų efektyviausia“, – teigė V.Grašys.
Visgi jis pripažino, kad tikrai reikėtų peržiūrėti baudų sistemą.
„Kuomet greitis viršijamas nuo 10 iki 20 km/val., pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos, t. y. 6 eurai. Valstybei, kad tą baudą paskirtų ir išieškotų, kainuoja 6,70 euro. Tad išeina, kad už tą patį pažeidėją valstybė ir susimoka“, – tikino V.Grašys.
„Vienas iš mūsų pasiūlymų, kad asmuo, nesumokėjęs paskirtos baudos, negalėtų sudaryti tam tikrų sandorių su valstybe, t. y. negalėtų savo vardu registruoti transporto priemonės, praeiti technikinės apžiūros, sumokėti žemės mokesčio, nusipirkti lėktuvo bilieto ir išskristi. Šiuo atveju, manau, viena iš paskatų būtų nepažeidinėti, o pažeidus neišvengti atsakomybės“, – siūlė V.Grašys.
