Aplink didmiesčius esantiems keliams teks palaukti: Seimas finansavimo projektui nepritarė

Seimas šią savaitę po pateikimo nepritarė Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotojos Ritos Tamašunienės pristatytoms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pagerinti aplink didžiuosius miestus esančių savivaldybių kelių infrastruktūrą. Tačiau projektui dar suteikta vilčių, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Parlamentarė siūlė iki 30 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų skirti žiedinėms.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Parlamentarė siūlė iki 30 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų skirti žiedinėms.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jadvyga Bieliavska

2023-05-14 10:21

Parlamentarė siūlė iki 30 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervo lėšų skirti žiedinėms – aplink didžiausius miestus esančioms Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėms.

„Čia eismo intensyvumas yra didžiausias, gyventojai kuriasi, atsiranda naujos urbanizuotos teritorijos, kurios reikalauja papildomų investicijų. Todėl, visiškai neskriaudžiant kitų savivaldybių, iš 9 proc. rezervo dalies aš siūlau 30 proc. skirti žiedinėms savivaldybėms, tai yra Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajono savivaldybėms.

Nors eismo intensyvumas priemiestiniuose rajonuose sparčiai didėja, gatvės nesutvarkytos, nėra asfalto, nėra šaligatvių. Čia gyvena jaunos šeimos ir vaikai eina į mokyklas nesaugiomis sąlygomis. Savivaldybėms reikia ieškoti sprendimų, todėl man atrodo, kad kartu galime tų sprendimų paieškoti ir būtent iš to rezervo, kuriuo disponuoja Susisiekimo ministerija“, – šią savaitę Seimo salėje pristatydama projektą sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai– Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti R. Tamašunienė.

Ji siūlė ieškoti sprendimų, nes pati KPP programa nedidinama, kas irgi, jos vertinimu, neteisinga. „Anksčiau programoje buvo numatyta atskira eilutė žiedinėms savivaldybėms, bet pakeitus Kelių priežiūros ir plėtros programos sudarymo metodiką, tos eilutės neliko, nors yra viena išskirtinė sąlyga dėl kurortinių savivaldybių – šios savivaldybės gauna papildomą finansavimą. (...) Tikrai reikėtų nuvažiuoti į Zujūnų, Avižienių ar kitas vietoves ir pasižiūrėti koks yra poreikis“, – sakė R. Tamašunienė.

„Dabar yra ypač nesaugios sąlygos, ypač vaikščioti, važiuoti tiltais, nes Lietuva šiais metais pasižymėjo tiltų griuvimo metais“, – pastebėjo Seimo narys Robertas Šarknickas.

Seimo narys Artūras Skardžius mano, kad turėtų būti iš esmės pakeistas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas. „Kelių plėtros programa – tokia nedidelė antklodė, kurią bando užsitempti visi, ir dar ji apkarpoma kitoms reikmėms. Ar nemanote, kad išties turėtų būti iš esmės pakeistas šios programos finansavimas, surastas protingas, naujas, racionalus modelis, kaip galbūt pritraukti lėšų, skolintų lėšų, kad galų gale ta plėtra būtų plėtra, o ne stabdis?“ – svarstė politikas.

Seimo narys Kęstutis Vilkauskas sutinka, kad reikėtų investuoti į priemiestinių rajonų kelius. „Jeigu mūsų piliečiai intensyviausiai važinėja būtent tose vietose, tai yra žiedinėse savivaldybėse, tai kodėl mes neturėtume ten investuoti? Aš manau, kad šis įstatymo projektas nenuskriaudžia nieko, o būtent padeda toms intensyviai besivystančioms savivaldybėms dar geriau, protingiau ir teisingiau vystytis“, – sakė Seimo narys Kęstutis Vilkauskas.

Nepritarianti projektui Seimo narė Laima Nagienė sakė, kad Lietuvoje visi žmonės, gyvenantys regionuose ar bet kurioje savivaldybėje, yra vienodi, jiems irgi rūpi keliai.

„Norite išskirti žiedinę savivaldybę, ji gauna lygiai taip pat finansavimą iš programos lėšų pagal kelių ilgį. 9 proc. yra rezervas ypatingos svarbos objektams. (...) Šiuo atveju negalime išskirti, nes lygiai taip pat visoje Lietuvoje turime ganėtinai blogus kelius. Važiuoju per visą Lietuvą. Matome ir žinome, kokie yra keliai. Lygiai taip pat ir Mažeikių mieste ar nuvažiavus į Plungę irgi yra tokių gatvių, kur nėra šaligatvių“, – sakė L. Nagienė.

Kritikuodamas projektą Seimo narys Edmundas Pupinis mano, kad reikia sąžiningai dalintis, nes ir kitur gyvena žmonės. „Siūlau paskirstyti pinigus tolygiau, ypač kuo toliau Lietuvoje, tuo labiau sudaryti geras susisiekimo sąlygas, nes ten tikrai transportas turi taip pat judėti. Ir ten vystosi verslai, ypač ūkininkai. O aplink Vilniją, ypač žiediniuose kraštuose arba ten, kur yra vystomas verslas, susisiekimas yra tikrai geras“, – mano E. Pupinis.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma iškėlė idėją, kad gal reikėtų panaikinti žiedines savivaldybes.

„Žiedinės savivaldybės pakankamai pasinaudojo tomis privilegijomis, kai Vyriausybės nutarimu anksčiau joms buvo išskirtinai numatytos tos lėšos atskira eilute. Jeigu kalbame apie tranzitinį transportą, tai jis važiuoja ne savivaldybių keliais, o krašto ir magistraliniais keliais per tas savivaldybes į miestų centrus. Ar nemanote, kad būtų geresnis radikalesnis sprendimas – tiesiog panaikinti tas žiedines savivaldybes, nes, nežinau, ar jūs rasite bent kurioje nors pasaulio šalyje pavyzdį tokių savivaldybių, kurių centras būtų kitos savivaldybės mieste?“ – iš Seimo tribūnos svarstė politikas.

Po pateikimo už Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektą dėl žiedinių savivaldybių kelių finansavimo balsavo 42 parlamentarai, prieš – 24, susilaikė 27. Patobulintas projektas dar turi galimybę sugrįžti į Seimo plenarinę salę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?